Filmas pasakoja apie Lietuvos krepšininkų kelią į 1992-ųjų olimpines žaidynes Barselonoje bei lietuvių laisvės siekimą ir SSRS griūtį, krepšininkams atsivėrusią galimybes išvykti žaisti svetur. Tiesa, filme pasirodo ir „Lietuvos ryto“ žaidėjas Jonas Valančiūnas, mat šis gimęs būtent 1992 metais ir yra tarsi simbolis, jog viskas kartojasi.
Vienas iš filmo herojų Š. Marčiulionis susirinkusiems pabrėžė, kad šie laikai ir metai, kai Lietuva atgavo nepriklausomybę – labai panašūs.
„Nesu Doncis, Jakilaitis ar Kurtinaitis - kalbėti nemoku. Tačiau aktualijos, kurios buvo tais laikais – grįžta. Krepšinis tampa vis svarbesnis tautos vienytojas. Jūsų misija – įšokti į mūsų batus ir suprasti, kad laikai dabar taip pat sudėtingi. Noriu palinkėti labai geros kloties, susitelkimo ir kad tie laikai atsikartotų. Linkiu, kad atneštumėte šviesą mūsų tautai“, - filmą pristatė Š. Marčiulionis.
Žiūrėdami filmą krepšininkai juokėsi - jame netrūkta šmaikščių Arvydo Sabonio, Š. Marčiulionio, Žydrūno Ilgausko pasisakymų. Tačiau po filmo buvo galima braukti ir ašarą - jame jautriai perteikta pergalės ir tautiškumo tema.
„Gražų pavasarį mes čia susirinkome dėl dviejų priežasčių. Draugiškas ir kovingas klubas eilinį kartą pateko į Europos taurės finalą. Eilinį kartą sakau ironiškai, nes kas bandė tą padaryti, nusvilo nagus. Tikiuosi, kad užkariausime Maskvą ir klubas atstovaus ne tik Vilniaus klubui, bet ir Lietuvai, o kiekvienas jūsų - savo šaliai. Nuoširdžiai noriu palinkėti sėkmės mūšiuose, kurie mūsų laukia. Gal susirinkome neįprastai - ne po o prieš varžybas, bet tam ir yra antroji priežastis. Jaunesnioji karta galbūt mažiau žino, ką reiškia Lietuvai, Lietuvos politikai krepšinis. Manau, kad filmas privers susimąstyti, kas yra gyvenimas, sėkmė ir noras pasiekti daugiau negu gali“, - prieš filmą kalbėjo „Lietuvos ryto“ klubo prezidentas Gedvydas Vainauskas.
Kartu su krepšininkais filmą žiūrėjo ir Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas, kuris pažadėjo, jog krepšininkai sekmadienį bus pasitikti Vilniaus oro uoste, o kitą pirmadienį jiems bus surengtas iškilmingas priėmimas Vilniaus rotušėje. Meras sakė, jog toks ruošimasis ir planavimas iš anksto – geras ženklas.
„Sportininkai neragaukite gėrimų po pilną taurę“, - juokaudamas patarė krepšininkams A. Zuokas.
Tačiau krepšininkai visą vakarą tenkinosi vandeniu su citrina.
„Visą laiką kai žaidžiame finale sukalbame maldą. Ar ji padeda? Jeigu mokate žaisti – padeda“, - juokėsi klubo kapelionas Romualdas Ramašauskas, pašventinęs krepšininkus švęstu vandeniu.
Ketvirtadienio vakarą buvo ir dar viena proga krepšininkams švęsti – trečiadienį buvo komandos nario Predrago Samardžiskio gimtadienis.