Greitas gyvenimas, greitasis maistas, pašėlęs tempas – kaip rasti laiko būti pasitempusiai?! Tad ir aš nebežinau, ar toks siekis iš viso yra šiuolaikiškas.
Viskas labai pasikeitė – niekas nerašo ranka laiškų ir jų nekvepina. Anksčiau sukūręs kostiumus vienam spektakliui galėjai gulėti ant laurų metus. Dabar per metus paruoši kostiumus dešimčiai spektaklių.
Net Paryžiuje girdėjau kalbant, kad dingo asmenybės ir grožis, nes visam tam nebėra laiko. Žmonės net nesimatuoja rūbų – įbėgę į parduotuvę tik pasako savo dydį.
Dėl greito gyvenimo tempo visi nori nesi-glamžančių rūbų. Todėl net garsūs mados namai nesibodi juos siūti iš sintetinių audinių.
Viešbučiuose dingo tarnyba, kuri išlygindavo drabužius. Juk atvažiavęs laiko negaiši rūpindamasis apranga.
Nėra ir damos su skrybėlaite. Šiuolaikinė dama su elastinėmis kelnėmis. Štai dizaineris Karlas Lagerfeldas moteriai tokias užmovė net prie vakarinės suknelės.
Žinoma, moteriškumo neišnaikinsi. Lietuvoje tempas šiek tiek lėtesnis, bet gyvenimas ir čia pamažu persikelia į internetinę erdvę. Net apie dietas nebereikia kalbėti, nes nėra laiko pavalgyti.
O kaip nemari frazė, kad grožis išgelbės pasaulį? Juk aš puošiu moteris! Grožis liko, bet jis šiais laikais slypi mažuose dalykuose, smulkmenose.
Ką neturinčiai laiko moteriai reikėtų suspėti dėl grožio? Praustis. Ir kvepėti. Nes daugiau niekam nėra laiko.
Konkurencija yra nežmoniška. Juk niekas neklausia Madonnos, kaip ji jaučiasi. Sąnariai susidėvėję, o ji dirba toliau kaip pašėlusi.
Moterys nenori, o ir neturi laiko gimdyti vaikų – ima iš vaikų namų. Spėju, kad ateityje taip ir bus – vienos gimdys, kitos augins.
Kai pamatau moterį, kuri kruopščiai suderinusi aprangą ir dailiai susišukavusi, pamanau, kad ji arba turi labai daug laiko, arba yra turtinga. Greičiausiai – „du viename”.
Žmogaus grožis – tai pirmiausia jo darbai, o ne skrybėlė, pirštinaitės ir nagų lakas. Jau net senamadiška užsirašinėti rytą pas kosmetologę, o vakare – pas kirpėją. Metas išmokti viską daryti pačioms arba eiti į tokį grožio fabriką, kur viską vienu metu padaro.
Lietuvoje dar trūksta serviso – kad ateitų grožio specialistai pas tave į namus ir išgražintų.
Žinoma, norisi matyti gražias manekenes, kolekcijų pristatymus, bet ir tai jau galima išvysti internete. Pavyzdžiui, net „Chanel” mados namai, į kurių kolekcijų pristatymus patenka tik labai nedaug žmonių, savo pasirodymus transliuoja internetu.
Už ką galėčiau pagirti moteris? Už tai, kad jos moterys ir visada ras išeitį iš bet kokios situacijos. Galiu pagirti už tai, kad joms visada ko nors reikia. Tai galingas variklis šiuolaikiniame pašėlusiame gyvenime.
Supeikčiau moterį tuomet, kai ji pasiduotų inercijai.
Viskas prastėja – ir darbo, ir žmonių santykių kokybė, bet nereikia tam pasiduoti.
Mano gyvenime didžiulį vaidmenį atliko mama – juk ji svarbiausia moteris. Jai norų niekada netrūksta, ji greitai priima naujoves.
Mano estetikos suvokimas pradėjo formuotis nuo mažens, kai stebėdavau ją, besidažančią lūpas, preciziškai brėžiančią akis.
Kaip pats gyvenu tokiame pasaulyje, juk dirbu su grožiu, dėl grožio?
Man tinka naujoji gyvenimo struktūra, joje taip pat randu tikrų dalykų ir grožio. Tik jau žinau, kad aukštakulniai skirti fotosesijoms, o ne kasdienai. „Ugsai” man patys šlykščiausi batai pasaulyje, bet aš suprantu, kodėl moterys juos aunasi.
Būtent dėl grožio klesti komerciniai teatrai. Žmonės pavargsta dirbdami, patys nespėja pasipuošti, tad bent į teatrą ateina atsipalaiduoti ir akių paganyti. Net ir operos dabar statomos šiuolaikiškai. Kas nori apžiūrinėti senas relikvijas? Tarakonai greičiausiai atsirado dar prieš tris tūkstančius metų, gal todėl taip baisimės į juos žiūrėdami – sklinda tokia sena ir galinga aura.
Naujausias mano darbas – kostiumai operai „Manon Lesko”. Pagrindinė herojė žino savo vertę, yra laisvo elgesio, žino, ko nori. Tokias moteris vyrai vadina kalėmis? Cha, o patys vyrai? Jie tokie patys...
Kokios moterys mane įkvepia? Daugybė – rašytojų, režisierių, aktorių, kurios yra ir mano geros bičiulės.
Viena jų – šviesaus atminimo dekoratorė Arielė Sef – leido suprasti, kad amžius nėra jokia kliūtis būti 200 žingsnių priekyje visų. Ji buvo tokia. Svarbu turėti vidinės energijos.
Aš ne už robotu pavirtusią moterį, bet laikas mus pamažu tempia į tą pusę. Vis dėlto tikiu, kad jos atsilaikys, nes yra ištvermingesnės ir kai kada net stipresnės už vyrus, atsparesnės stresui, jos moka suprasti ir atjausti – juk ne veltui gimdo vaikus.
Ką patarčiau moteriai įsigyti ateinančiam saulėtam šiltam laikui? Bendravimo dovaną. Linkiu surasti sau laiko ar bent pagalvoti, jog reikėtų kaip nors susidėlioti dienotvarkę, kad pasidarytum sau laisvą langelį.
O dėl rūbų – svarbu, kad jie būtų patogūs. Dabar yra būtent taip – arba Holivudas, arba traktoriai. Pastaruosius renkamės kasdienybei.
O jei yra akimirka ir noro kam nors dar, reikia derinti operą ir sportą. Tuomet visada gerai atrodysi ir dieną darbe, ir vakare kokiame nors renginyje. O gyvenimo greitis tik didės.