Grupės ŽAS narys Linas Zareckas-Choras, „Išjunk šviesą“ lyderis Valdas Burnys, dainininkės Natalija Bunkė ir Donata Baltrušaitytė-Laisva, aktorius Saulius Siparis ir renginių vedėjas Jogaila Morkūnas scenoje — jau daugybę metų.
Ne vienam jų yra tekę sprukti nuo pa-kvaišusių gerbėjų. O kartais įkyruolių atakos būna tokios netipiškos, kad istorijos apie jas pasakojamos dar ilgai.
Supainiojo atlikėjus
Grupė ŽAS populiarumo viršūnę buvo pasiekusi tuo metu, kai koncertuodavo dar keturiese: Linas Zareckas-Choras, Marius Berenis-Tru, Gidonas Šapiro-Bilas ir Linas Karalius-Ezopas.
“Mūsų grupėje buvo vienas gražuolis — Ezopas. Todėl jis bendraudavo su gražiomis gerbėjomis, o mes — su banditais. Po koncertų norėdami pademonstruoti savo statusą rajone jie kviesdavosi mus į uždarus vakarėlius”, — be pagiežos ir su vos juntama ironija pasakojo L.Zareckas.
Kartą ir Chorui nubyrėjo Ezopui skirto dėmesio trupinių. Tai atsitiko dėl to, kad jų vardai — vienodi. Viena gerbėja ėmė siuntinėti L.Zareckui trumpąsias žinutes.
Chorui patiko dėmesys, bet jis nereagavo. Vis dėlto kartą nutarė atsakyti. Koks buvo muzikanto nusivylimas, kai gerbėja staiga atrašė: “O tu esi Ezopas?”
“Ji du mėnesius man rašė įsivaizduodama, kad esu Ezopas, o aš įsivaizdavau, kad esu neblogas ir turiu gerbėją, — juokėsi L.Zareckas. — Nei aš, nei Bilas, nei Tru merginų dėmesio per daug nesulaukdavome.
Kai eidavome į barą, net kalbėdavomės: “Gal kas nors mus “pakabins”. Kadangi niekas “nepakabindavo”, tai eidavome į viešbutį miegoti.”
Vaišino degtine ir kumpiu
Vienu metu grupės ŽAS nariai kiekviename koncerte matydavo dvi merginas, kurios įsitaisydavo prie scenos ir ašarodamos žiūrėdavo į Tru.
Vargu ar vargšės bent nutuokė, kad „žasai“ vieną jų buvo pakrikštiję Čiučiundra, kitą — Šmėkla.
O neseniai ŽAS nariams Naujojoje Akmenėje teko gintis nuo septyniasdešimtmečių moterų, kai šios per miestelio šventę iš namų atsinešusios kumpių ir stipriųjų gėrimų primygtinai jų siūlė ir muzikantams.
„Kadangi esame kultūringi, trumpam prisidėjome prie tų moteriškių. Paragavome kumpio ir pasistengėme tyliai pasišalinti“, — pasakojo L.Zareckas.
Merginos apmovė artistus
Nuo patrakusių gerbėjų pro atsarginį išėjimą ne kartą teko sprukti grupės „Išjunk šviesą“ vyrams. Artistai juokiasi, jog pastarąjį kartą tik dėl to, kad jų koncertą stebėjo žmonos.
„Jei ne žmonos, su tomis puikiai atrodančiomis keturiasdešimtmetėmis gal būtume kur nors išvažiavę ir po mėnesio grįžę, — laidoje „Negaliu tylėti“ kvatojo „Išjunk šviesą“ lyderis V.Burnys. — Bet savo žmonas mes labai mylime ir į koncertus vežamės kaip saugiklius, kad neišklystume iš kelio.“
O iš kelio pasitaikydavo išklysti. „Išjunk šviesą“ narys laidoje prisiminė ir skausmingų nutikimų. Pavyzdžiui, kai dvi gražuolės apmovė grupės gitaristą ir perkusininką.
Per koncertą dvi merginos priėjo susipažinti, išsitarė įsimylėjusios ir buvo pa-kviestos į restoraną. Ten muzikantai pinigais švaistėsi į kairę, į dešinę, stalus nukrovė valgiais ir gėrimais.
Pagaliau vyrai savo naujosioms draugėms pasiūlė važiuoti į ramesnę vietą. Šios atsiprašė į tualetą ir nebegrįžo.
Laukė savo vyro mirties
Kur kas linksmesnių istorijų prisiminė aktorius S.Siparis. Buvo laikas, kai kas rytą už savo automobilio priekinio stiklo valytuvo jis rasdavo užkištą raštelį su tokiu tekstu: “Labai gerbiu jus kaip aktorių ir labai norėčiau susitikti.”
Kartą prie to teksto S.Siparis rado ir telefono numerį.
Sykį užklupus liūdesiui aktorius nutarė paskambinti. “Staiga išgirstu sodrų vyrišką balsą: “Kaip malonu jus girdėti, kalbėkite ilgiau”, — pasakojo S.Siparis.
Tarp aktoriaus gerbėjų buvo ir solidaus amžiaus Australijos lietuvė. Septyniasdešimties sulaukusi moteris dėl galybės plastinių operacijų atrodė daug jaunesnė.
Kad ir kaip S.Siparis stengėsi išvengti jos draugijos, kartą buvo priverstas drauge pavakarieniauti.
Moteris pasakojo apie savo turtus ir... vyrą, kurį, kaip suprato aktorius, tikėjosi netrukus palaidoti.
“Tačiau iš tiesų pirmoji pasimirė pati”, — sakė S.Siparis.
Kam tenka daugiau dėmesio
N.Bunkė niekada nestokojo vyrų dėmesio. Tačiau kur kas didesniu populiarumu tarp priešingos lyties atstovių mėgavosi dabar jau buvęs jos vyras Deivydas Zvonkus.
“Kai tik nueidavome į kokį klubą pasilinksminti, vos spėdavau nusigręžti, aplink Deivydą jau sukdavosi būriai mergų”, — kvatojo Natalija.
“Aš nepavydžiu Marijaus Mikutavičiaus antrajai pusei, — nusijuokė L.Zareckas-Choras. — Jis — per daug žinomas, todėl irgi sulaukia daug dėmesio.”
O štai S.Siparis sakė patariantis kolegoms neatsakinėti į klausimą, kuo užsiima. “Jei kas nors to nežino, vadinasi, esi prastas artistas”, — aiškino jis.
Pagalbos — į policiją
Beveik visi laidos dalyviai pripažino, kad gerbėjų dėmesys dažniausiai yra malonus.
“Pavyzdžiui, į klubą gali nueiti ir visiškai be pinigų. Vis tiek atsiras tokių, kurie būtinai norės nupirkti tau gėrimą”, — juokėsi N.Bunkė.
Vis dėlto žinomumas turi kainą. Ir nemenką. Tai patyrė dainininkė D.Baltrušaitytė-Laisva, kai ją telefonu pradėjo atakuoti nepažįstama moteris ir grasinti fiziniu susidorojimu.
“Tu nevaikščiosi gatvėmis. Aš žinau, kur gyveni”, — neapykantos kupinu balsu į ragelį švokšdavo ji.
Laisva kreipėsi į policiją, pareigūnai nustatė, kas grasino atlikėjai.
Tačiau D.Baltrušaitytė nepanoro, kad ją terorizavusi moteris būtų nubausta.
Kabarojosi pastoliais
Kartais gerbėjai trokšdami išvysti dievinamą artistą nebijo net gyvybe rizikuoti.
N.Bunkė pasakojo atvejį, nutikusį vienai jos kolegei. Prie remontuojamų dainininkės namų buvo sumontuoti pastoliai.
Vienas gerbėjas jais užsikabarodavo iki trečio aukšto ir pro langą spoksodavo, ką veikia atlikėja.
“Pasitaiko atvejų, kad kažkas skambinėja ir tyli. Tai erzina, — neslėpė J.Morkūnas. — Bet nelaikau to didele bėda. Į mobilųjį telefoną suvedu skambinančiųjų numerius su prierašais “Psichė 1”, “Psichė 2”, “Psichė 3” ir į jų skambučius daugiau neatsiliepiu.”
“O aš tokių skambinėtojų telefonų numerius pavadinu vienodai — “Teroras”, — sakė N.Bunkė.
Didžiausi gerbėjai — artimieji
Asta Dudurytė (“Negaliu tylėti” vedėja)
“Lietuvoje gerbėjai nėra piktybiški ar per daug įkyrūs. Todėl jų dėmesys manęs nevargina. Kadaise gaudavau iš vieno vyro laiškų, kuriuose jis prisiekinėjo, kad esu jam geriausia ir nuostabiausia.
Kažkada gavau ir vieno kareivio laišką.
Žinoma, smagu, kad kam nors labiausiai patinki iš tokios daugybės laidų vedėjų. Vis dėlto didžiausi žinomų žmonių gerbėjai yra giminės ir artimieji.
Kartais net keista ar juokinga, kai per giminės susibūrimą daug vyresnis dėdė į mane kreipiasi daugiskaita.
Nejaukiausia būna, kai žmonės, atpažinę gatvėje ar kokioje kitoje vietoje, ima nužiūrinėti: kaip atrodau, kuo apsirengusi, ką valgau.”