Tad kaip gi ji atsidūrė televizijos ekrane, kam leidžia pinigus ir kokios juodos dienos laukia taupydama?
- Kuo svajojote būti vaikystėje?
- Oi, galėtumėt paklausti, kuo nesvajojau, būtų lengviau atsakyti. Galiu pasakyti, kad apie televizinę karjerą tikrai negalvojau, galbūt arčiausiai buvo slapta agentė. Po to norėjau būti teisininke ir agente, o gana anksti 6 klasėje nusprendžiau, kad visgi studijuosiu politikos mokslus.
Turbūt prie tokio sprendimo kažkiek prisidėjo ir tėvai, dabar jau sunku atsimint. Be to, būtent 6 klasėje reikėjo rinktis antrą užsienio kalbą. Aš labai norėjau prancūzų, o tai – diplomatinė kalba. Vėliau visai netyčia sudalyvavau MTV atrankoje ir atsidūriau televizijoje.
- Koks buvo pirmasis darbas, už kurį gavote atlyginimą?
- Pirmasis, turbūt kaip ir kiekvieno iš mūsų, tai – rankdarbis, kurį pavyko prakišti tėvams. O kalbant rimtai, tai buvo MTV, nes vasarom paprastai nedirbdavau. Nelabai kas mane ėmė, o ir tėvai labiau norėjo, kad vaikystę ir paauglystę skirčiau mokslams, o vasaras leisčiau su jais.
Visada man sakydavo: „padirbti dar spėsi“, tai taip ir likau nepadirbus. Nors MTV dirbti pradėjau gana anksti, būdama 17.
- Kaip šis darbas pakeitė požiūrį į tolimesnę veiklą?
- Iš tikrųjų tiek daug visko buvau prisiplanavus ir labai gerai žinojau, kas ir kaip bus mano gyvenime, bet viskas apsivertė, tad dabar planuoju labai atsargiai.
Atradau save šitoje srityje, kol gerai sekas, būsiu čia.
- Kam dažniausiai leidžiate pinigus?
- Dažniausiai, būkim biedni, bet teisingi, maistui. Jį perku beveik kasdien, nes kasdien jo reikia.
Čia galbūt kalbu apie dažnumą, ne apie sumas, nes mano svorio kategorijai tiek daug nereikia. Iš tikrųjų aš nesu išlaidi ir stengiuosi neišlaidauti.
Kažkiek pinigų išeina mokesčiams, kažkiek laisvalaikiui, kažkiek į taupyklę.
- Koks pirkinys buvo pats geriausias?
- Aišku sunku atsakyt, bet pirmas, kas šauna į galvą, visi kelionių bilietai, kuriuos esu įsigijusi.
- Koks pirkinys, jūsų manymu, buvo labiausiai nenusisekęs?
- Tokio net ir nėra. Didelių pirkinių dar nesu pirkusi tokių kaip automobilis, namas ar butas. O jei kalbant apie smulkmenas, tai drabužius galima pakeisti, jei maistas, ką padarysi, tad didelių nusivylimo patirti neteko.
- Kaip greitai apsisprendžiate pirkti brangius daiktus?
- Labai greitai. Kažkaip visada pasikliaunu savo intuicija. Neturiu to bruožo visko turėti ir viską iš eilės pirkti, kažkaip instinktyviai įvertinu, ar tikrai noriu, ar tikrai reikia, ar kaina atitinka kokybę.
Šiais laikais esi gana saugus, nes gali kiekvieną daiktą grąžinti arba pakeisti, net ir priėmus neteisingą sprendimą jį galima ištaisyt.
- Ką renkatės: žinomus prekės ženklus ar pigesnę alternatyvą?
- Čia jau renkuosi patį daiktą ir jo kokybę bei kainą, o tas vardas, gali labai brangų ir prabangų daiktą nusipirkti ir jis neatitiks lūkesčių, o tas pigus bus pakankamai kokybiškas ir džiugins. Tie daiktai yra viršutiniai, tad ir renkuosi, kaip tai atrodo, lytėjimo pojūčiais vadovaujuosi, kokia kokybė, ar tai atitinka kainą, tuomet skaičiuoju.
Dažniausiai drabužius išvis perku internetu, nes man kur kas smagiau užsisakyti ir laukti siuntinio.
- Kokiais prietarais apie pinigus tikite?
- Kad jokiais netikiu, jų net ir nežinau.
- Ar taupote juodai dienai? Kodėl?
- Juodai dienai netaupau, nes jos nelaukiu. Bet šiaip, žinoma, taupau. Mums, dirbantiems televizijoje, juoda diena yra visa vasara, kuomet baigiasi sezonas ir nėra pajamų. Tam laikotarpiui ruošiuosi ir turiu atsidėjus.
Net ne juodai dienai, bet gal atsiras koks nors pirkinys, gal reikės kažkam paskolint ar padėti, gal pačiai prireiks.
- Jūsų svajonių darbas: dėl pinigų ar dėl malonumo?
- Manau, kad turi būti balansas. Nesu iš tų žmonių, kurie galėtų dirbti absoliučiai nemėgstamą darbą vien dėl pinigų.
Nebent tai būtų projektas, kurio galutinę datą aš žinau ir žinau, kad reikia pakentėt. Kaip, pavyzdžiui, su egzaminų sesija, žinai, kada ji baigsis, ir nusiteiki tam. Bet dirbti pastovų nemėgstamą darbą, tikrai negalėčiau.
Aišku, niekada nesakyk niekada, kartais gyvenimas priverčia. Jei turi rūpintis šeima ir vaikais, tai kartais tenka. Bet kol kas nei šeimos, nei vaikų neturiu, tad galiu sau leisti dirbti mėgiamą darbą.
- Perkate loterijos bilietus? Kodėl?
- Ne, nesusimąsčiau apie tai, bet neperku. Kartais labai retai su draugais juokais nusiperkam nutrinti momentinę loteriją, bet tų, kuriuos reikia tikrinti pasibaigus lošimui neperku, nors milijoną laimėti norėčiau.