Gimtadienį Vytautas paminėjo scenoje. Garsenybė neišdavė, kokius norus galvojo pūsdamas žvakes ant torto, tik pajuokavo, kad smagu būtų atjaunėti bent 20-čia metų.
„Nesigailiu nieko, kas buvo mano gyvenime. Tačiau jei turėčiau galimybę, tikrai žinau, ką pakeisčiau”, – paslaptingai šypsojosi aktorius.
Gauti dovanų jam smagu, tačiau viską gali nusipirkti ir pats. Geriausios staigmenos – ne materialios.
„Materialių dovanų galiu nusipirkti pats. Žinoma, iki to reikėjo eiti, daug ir gražiai kalbėti, taip nebuvo visada”, – kalbėjo aktorius.
Vytautas nėra linkęs daug atvirauti savo paslaptingo dingimo tema. Nepasirodęs finaliniame „Chorų karų” koncerte ir keliuose savo pasirodymuose įvairiuose šalies miestuose, šiandien jis – vėl puikios nuotaikos, važinėja po Lietuvą.
„Kartais namuose dingsta ir sidabriniai šaukšteliai, bet jie kada nors atsiranda. Kartais reikia dingti, pabėgti nuo tikrovės, kuri užknisa”, – aiškindamas, kur buvo prapuolęs, „Stiliui” kalbėjo V. Šapranauskas.
Vytautas į priekaištus atkerta: tokioje situacijoje kalbėti apie atsakomybę nereikia.
„Jei valstybė žmogui neturi atsakomybės, ką jau kalbėti apie žmogaus atsakomybę”, – kritikos strėles atmušinėjo šmaikštumu garsėjantis aktorius.
Tačiau vis tiek įdomu, kaip V. Šapranauskas jaučiasi, kai sekamas ir komentuojamas kiekvienas jo žingsnis?
„Šiuo klausimu labai puikiai yra pasakęs pramogų veikėjas Jogaila Morkūnas. Jei mes valgome, tai juk nesiknisame šiukšlių dėžėse. Niekada neskaitau komentarų apie save internete. Vieną kartą perskaičiau, susinervinau ir nutariau daugiau to nedaryti”, – paaiškino humoristas.
Gal jį išvargino darbas televizijoje, gal teatre būtų lengviau? Vaidmenis teatre V. Šapranauskas vadina penu sielai, o darbą televizijoje – pinigais ir žinomumu.
„Jei nebūsi televizijoje, niekam nebūsi reikalingas. Reikia išmokti su tuo gyventi, atsiriboti. Kiekviena karta sako, kad jų laikais buvo visai kitaip, todėl patarti jaunimui, kaip nesusirgti žvaigždžių liga, man sudėtinga.
Nemanau, kad sirgau ta liga. Nežinau, kas tai yra. Lietuva pasaulio mastu yra kaimas. Jei nori būti žvaigždė, lipk ant eglutės viršūnės.
Į dangų pateksime daugelis, ten visi būsime žvaigždės”, – samprotavo Vytautas.
Visus prisiminimus, net ir įspūdingiausių gimtadienių, humoristas saugo tik atmintyje. Jis niekada nerašė dienoraščio, kartais pasižiūri senas nuotraukas. Mėgsta fotografuoti keliones.
Vytautas visada randa laiko sau. Jis vertina akimirkas, kai gali skaityti knygas, žiūrėti gerus filmus, pažvejoti gamtoje.
„Pažvejojau pas draugą sodyboje savaitgalį. Kai yra gerų meškerių, gero masalo, žvejyba teikia malonumą. Su meškere mėgstu pabūti vienas, nes kompanijoje tai jau nebe žvejyba.
Prilupau daug žuvyčių, virėme žuvienę, oras buvo nuostabus. Kai pavasaris gražus, gerai. Tačiau Lietuvoje devynis mėnesius būna ruduo, o tris nebūna vasaros”, – apgailestavo garsus vyras.