Šios šeimos gyvenime buvo negandų, pagundų, audrų ir štilio. Bet pora visą laiką liko ištikimi vienas kitam. “Aleksandra buvo mano gyvenimo meilė”, — su grauduliu ištarė 94 metų J. Kazickas.
Jo žmona mirė praėjusių metų birželio 17-ąją — per savo 91-ąjį gimtadienį.
Sutuoktinius išskyrė ne svetimos moterys, kurios ne kartą mėgino suvilioti turtingą vyrą, o mirtis, kuriai pasipriešinti nebuvo galimybių.
Prarado brangiausią turtą
Rezidencija Vilniaus senamiestyje, specialistų neseniai įvertinta 15 milijonų litų, pastaraisiais metais stovi tuščia. Čia užsuka tik šalia esančiame bute gyvenantys J. Kazicko giminaitis su žmona ir valymo tarnyba.
Šiuos rūmus 60-ųjų vestuvių metinių proga mylimai žmonai Aleksandrai padovanojo J.Kazickas, taip atsidėkodamas už santuokoje praleistus metus.
Priešingai nei daugelis turtingų vyrų, J. Kazickas visuomet galėjo pasigirti gražia ir darnia šeima — su žmona jis nugyveno visą gyvenimą, užaugino keturis vaikus, susilaukė anūkų.
Milijonus nuo nulio susikrovęs iškilus išeivijos verslininkas kiekviena proga pabrėždavo, kokia jam svarbi jo gyvenimo moteris ir kad be jos vargu ar būtų tiek pasiekęs.
Todėl kai žmona mirė, J. Kazicko gyvenimas apvirto aukštyn kojomis.
“Praradau brangiausią turtą — žmoną, todėl dienos man tapo pilkos, o gyvenimas nepakeliamai neįdomus ir nuobodus. Mane palaiko tik vaikai ir anūkai. Aš irgi keliaučiau pas savo žmoną, jei ne jie”, — neslėpė verslininkas.
Mieliausia dovana
Dabar J. Kazickas sau gali leisti daug ką, bet buvo laikas, kai jį išlaikė žmona. Kai Juozas ir Aleksandra nuo karo Europoje pabėgo į JAV, gyvendavo tik iš 30 JAV dolerių A.Kazickienės savaitinės algos.
“Per Kalėdas Aleksandra man nupirko kojines už 5 dolerius. Labai brangias — studentų uniformines. Žinoma, buvo ir pigesnių kojinių, bet ji norėjo, kad turėčiau geriausias, ir išleido šeštadalį savo savaitinės algos. Man ta dovana buvo brangesnė nei automobilis”, — į prisiminimus leidosi J. Kazickas.
Vėliau Juozas pradėjo dirbti universitete, įkūrė ir išplėtojo savo verslą. Vyras stengėsi rūpintis žmona, negailėdavo jai nieko.
Ir rezidenciją Vilniuje ponas Juozas padovanojo mylimajai, nes ši to nusipelnė.
Per pastaruosius trejus metus šiuose rūmuose J.Kazickas nė karto nebuvo. Paskutines gyvenimo dienas sunkiai serganti Aleksandra praleido namuose JAV. Juozas žmona nuoširdžiai rūpinosi, nenorėjo jos palikti specialių centrų ar samdytų slaugių priežiūrai.
“Mylėjau ir tebemyliu Aleksandrą taip, kad po jos mirties jaučiuosi praradęs pusę savęs”, — prisipažino J. Kazickas.
Jam iki šiol sunku prisiminti, kaip sunkiai sirgdama kentėjo mylima moteris.
“Buvo labai skaudu ir liūdna, kai mačiau, kaip gęsta žvakė. Alytei taip skaudėjo visą kūną, kad negalėjai prie jos prisiliesti. Užuot meldusi mirties, ji vis prašydavo: “Dievuli, laikyk dar mane šioje žemėje, nes žinau, kaip Juozukui bus sunku be manęs”, — pasakojo J. Kazickas.
Būstas — kuklus
“Nuo... iki...” žurnalistė pokalbio su J. Kazicku susitiko vienuose jo namų JAV šalia Niujorko, Grinviče.
Iš pažiūros — namas kuklus ir nė kiek neprimena Vilniuje esančių prabangių rūmų. Apie tai, kad šiose apylinkėse gyvena tik itin turtingi žmonės, galima spręsti nebent iš šalia namų stovinčių prabangių automobilių.
J.Kazickas niekada nevadino savęs milijonieriumi, tik pasiturinčiu žmogumi. Nors pažįsta Lietuvos politikos garsenybes ir yra artimas prezidento Valdo Adamkaus bei jo žmonos Almos draugas, verslininkas visada buvo kuklus.
“Ar tikrai norite kalbėtis su manimi? Juk yra daug įdomesnių asmenybių”, — žurnalistų keliskart paklausė J. Kazickas.
Atostogaus Bahamose
Savo verslą jis pradėjo nuo anglių gabenimo į karo nuniokotą Europą. Pirmas sandoris buvo toks sėkmingas, kad Kazickų šeima ne tik grąžino kelių tūkstančių dolerių skolas, bet ir užsidirbo apie 3000 dolerių. Tais laikais tai buvo itin dideli pinigai.
Netrukus Juozas metė darbą universitete ir visiškai pasinėrė į verslą.
Dabar jo sąskaitose — milijonai. J. Kazickui priklauso nemažai naftos ir nekilnojamojo turto bendrovių akcijų, gausybė meno kūrinių ir citrusinių vaisių plantacijos.
Jis turi trejus namus JAV, rūmus Vilniuje ir vilą Bahamų saloje Cat Cay, į kurią netrukus rengiasi vykti.
“Įdomu bus išbandyti naujos virėjos iš Kėdainių sugebėjimus. Jos dar nemačiau, tik telefonu kalbėjausi. Ji klausia: “Pone Kazickai, o koks jūsų vardas?” — “Juozas.” — “O, Juozukas.” Man tai labai patiko”, — juokiasi verslininkas.
Auksinės taisyklės
J.Kazickas visą gyvenimą laikėsi dviejų taisyklių, kurios, tiki, ir padėjo susikrauti turtus.
“Turėk kuo daugiau draugų ir nelakstyk paskui moteris — laikykis žmonos”, — visiems pradedantiesiems ir jau prakutusiems verslininkams pataria milijonierius.
Moterys ne tik atima brangų laiką, bet ir energiją, kuri būtina darbui.
Pasaulyje apstu pavyzdžių, kai žmoną į jauną gražuolę iškeitęs turtuolis netrunka pastebėti, kaip ima mažėti pinigų jo sąskaitose.
Suvilioti nepasisekė
Juozas ir Aleksandra Kazickai santuokoje pragyveno 70 metų, o tai, neslepia verslininkas, tikrai nebuvo lengva. Juolab kad moterys turtingiems vyrams dažnai spendžia pinkles.
“Kaip ir kiekvienas normalus vyras, pastebiu gražias moteris. Tačiau svarbiausia yra laiku pasakyti sau “stop”.
Jei būčiau nuklydęs į šoną, žmona tą pačią dieną būtų išspyrusi lauk. O ji man buvo labai brangi, — virpančiu iš susijaudinimo balsu pasakojo J. Kazickas. — Visada laikiausi svarbiausio principo, kad vyro atsakomybė žmonai — būti ištikimam.”
Aleksandra didžiuodamasi yra pasakojusi istoriją, kaip viena turtinga moteris jai prisipažino iš visų jėgų stengusis suvilioti jos vyrą. Tačiau Juozas nepasidavė.
“Nemažai mano pažįstamų buvo neištikimi. Tiems vyrams nejaučiu jokios pagarbos”, — tikino J. Kazickas.
Verslininkas neslėpė, kad jo žmona nepripažino kompromisų. Savo marčioms A.Kazickienė patardavo: “Jei bus neištikimas — spirk lauk.”
Vyro prievolė — nusileisti
J. Kazickas tvirtina visuomet buvęs svajotojas ir skraidydavęs padebesiais. O jo žmona buvo realistė, tad sugebėdavo laiku jį nuleisti ant žemės.
Norintiems laimingai gyventi verslininkas pataria laikytis dar vienos geležinės taisyklės: ginčijantis su moterimi, vyro žodis turi būti paskutinis. Bet jis turi skambėti būtent taip: “Brangioji, tu teisi ir aš tave labai myliu.”
Po tokių žodžių, pasak J. Kazicko, baigiasi ir aštriausias ginčas.
“Per mūsų auksines vestuves kažkas paklausė Aleksandros, ar jai niekada nekilo minčių su manimi skirtis. Kiek patylėjusi ji atsakė: “Skirtis — ne, bet užmušti — daug kartų”, — prisiminęs juokėsi J. Kazickas. — Alytė leido suprasti, kad niekada nenorėjo manęs perleisti kitai moteriai. Vaikai ir bendri rūpesčiai suvienija vyrą ir moterį. Šeima mums buvo didžiausias džiaugsmas.”
Kai mylima žmona išėjo anapus, J. Kazickui džiaugsmo teikia tik vaikai, anūkai ir prisiminimai apie prasmingai nugyventą gyvenimą.
“Žmogus pirmiausia turi būti teisingas sau ir kitiems. Aš esu toks, koks esu. Su visais jausmais”, — ištarė verslininkas, gyvenime mylėjęs tik vieną moterį.