Praėjusią savaitę Jonavos krašto muziejuje savo kolekcijos parodą surengęs A. Stirna jų yra sukaupęs per 700.
„Žiebtuvėlius kolekcionuoti pradėjau prieš daugelį metų. Tuo metu dirbau bendrovėje „Achema“. Po sovietmečio atsivėrus sienoms į bendrovę ėmė važiuoti užsieniečiai. Dažnai jie atveždavo suvenyrų – firminių žiebtuvėlių. Kuomet jų susikaupė dešimt, kartu su anūku nutarėme juos kolekcionuoti“, - pasakojo A. Stirna.
A. Stirna sako iš karto rinkęs kone visus žiebtuvėlius, o vėliau ėmė juos atsirinkinėti. Žiebtuvėlis turėdavo būti parvežtas iš kokios nors šalies, proginis ar šiaip kažkuo įdomus.
Dabar A. Stirnos kolekcijoje žiebtuvėlių yra bemaž iš visos buvusios Sovietų Sąjungos respublikų ir Europos šalių: neturi tik kelių – Albanijos, Slovėnijos, Kazachstano, Azerbaidžano.
Jonaviškis turi žiebtuvėlių ir iš tolimesnių valstybių – JAV, Kanados, Tailando. Keliaudamas visada jų parsiveža ir pats, taip pat jų atgabena kolegos, draugai, pažįstami.
Kuomet pradėjo kolekcionuoti žiebtuvėlius, A. Stirna buvo rūkorius. Tačiau vyras tikina, kad šis pomėgis atsirado tikrai ne dėl to, jog jis rūkęs.
„Neberūkau jau devyneri metai. Mečiau lygiai po 50 metų rūkymo „stažo“. Tačiau pomėgis kolekcionuoti žiebtuvėlius išliko“, - sakė A. Stirna.
Jonaviškis yra išskyręs ir didžiausią bei mažiausią žiebtuvėlius. Abu jie kolekcininką pasiekė ne iš kokių nors tolimų šalių, o iš Jonavos.
Savo kolekciją A. Stirna ketina palikti dabar jau devyniolikmečiui anūkui, mat vaikinas šiuo senelio pomėgiu domisi iki šiol.