„Už motinystę tu gali būti pažeminta, išduota, net nuteista. Ji atneša daug kartėlio, bet tas džiaugsmas, kurį dovanoja, yra pats didžiausias, kokį tik moteris gali patirti. Ir, neduokdie, kas nors jį atimtų. To negaliu net įsivaizduoti, – žurnalui „Žmonės“ teigė aktorė, - einant per gyvenimą prisikaupė išminties, tad dabar suprantu: nėra žemėje nelaimingesnio žmogaus negu mano mama. Juk žmogus esi laimingas tik tada, kai laimingi tavo artimiausi žmonės. O kas gali būti artimiau už vaikus... Visuomet bandau ją pateisinti, bet giliai širdy suvokiu: nėra jokios priežasties, kuri pateisintų vaikus paliekančią motiną. O mano mama su tuo jausmu turėjo nugyventi visą gyvenimą.“
Eglė prisipažįsta prieš daug laiko netekusi dukters. Aktorė labai džiaugėsi pastojusi, tačiau patyrė persileidimą.
„Kalėdų rytą pasileido kraujas. Išvežė į ligoninę, surišo kojas ir rankas, leido nuskausminamuosius, kad nieko nejausčiau, bet aš ir taip nieko nejaučiau. Tiesiog gulėjau apsiašarojusi ir apatiška: darykite, ką norite. Jau buvome ir vardą sugalvoję.“