„Kai kurie lietuviai, sutikę užsienietį, iš karto užuodžia pinigus”, – įsitikinęs penkerius su puse metų sostinėje gyvenantis olandas Ch.Spronkas. Tiesa, 41-erių olandas džiaugiasi, kad jo lietuviai draugai visai kitokie – nuoširdūs ir atviri žmonės.
Ch.Spronkas sostinėje yra įkūręs inovatyvią kompaniją, užsiimančią konsultacijomis struktūrinės biologijos ir informacinių sistemų srityse.
„Olandijoje turėjau darbą universitete, namus, bet ten nebuvau laimingas. Todėl prieš penkerius metus išėjau iš darbo, pardaviau namus ir išvažiavau gyventi į Vilnių”, – pasakojo Ch.Spronkas.
– Kodėl jums atsibodo gyventi Olandijoje? – pasiteiravo „Sostinė”.
– Žmonės Olandijoje turtingi, bet sugadinti. Lietuviams Olandija gali pasirodyti lyg rojus, bet jei nori siekti karjeros, ypač universitete, viskas būna sudėtinga – per daug biurokratijos.
Net jei turi gerą darbą, atlyginimą, būstą miesto centre, draugų būrį, nėra viskas taip gražu.
Jeigu esi studentas, Olandijoje lengva susirasti naujų draugų. Tačiau kai žmonėms sukanka 25-eri, jie susiranda antrąsias puses, susižada, pasidaro tarsi medžio namelio gyventojai ir sukasi savo kokone.
Jeigu nori kartu su jais pavakarieniauti, turi susitarti prieš tris savaites, nes jie visuomet užsiėmę. Žmonės ten turtingi, tačiau nėra šilti ir priimantys kitus į savo ratą. Žinoma, panašiai būna ir kitose šalyse.
Vieną dieną man viskas nusibodo ir pradėjau dairytis svetur. Žvilgsnis nukrypo į Baltijos šalis. Nusprendžiau išsiaiškinti, ar ten sunku pradėti savo verslą.
Prieš septynerius metus keliavau motociklu iš Olandijos per Vokietiją, Lenkiją, Lietuvą.
Vilnius jau tada man pasirodė gražus miestas.
Tada ir prisiminiau Vilnių. Ir man atrodė, kad Baltijos šalyse pradėti savo verslą lengviau negu kitose Europos šalyse.
Tačiau logiško paaiškinimo, kodėl atsikrausčiau būtent čia, neturiu. Gal norėjau pagyventi regione, kurio dar nepažinojau.
– Ir dabar manote, kad Vilniuje lengva plėtoti verslą?
– Vilnius puiki vieta gyventi, tačiau verslininkams čia nėra taip jau paprasta. Prieš septynerius metus man atrodė, kad Lenkijos sostinėje Varšuvoje verslą pradėti būtų buvę sunkiau.
Bet šiame mieste aš dabar matau daug laimingų ir atvirų naujiems pasiūlymams žmonių. To man truputį trūksta Lietuvoje.
Jaučiu, kad kai kurie lietuviai vis dar mano, jog gali tave lengvai apgauti, jeigu pamato, kad esi užsienietis. Kai kurie mato užsienietį ir užuodžia pinigus. Esu su tuo susidūręs. Pavyzdžiui, važiuojant taksi manęs ne kartą prašė sumokėti daugiau, negu iš tikrųjų derėtų.
Tokia užsieniečių patirtis formuoja neigiamą jų nuomonę apie Lietuvą. Todėl kartais užsieniečiai nepasitiki lietuviais ir nenori šioje šalyje imtis verslo.
Nesakau, kad apgavikų nėra kitose šalyse. Jų yra ir Olandijoje. Bet ten jie veikia kitaip. Olandijoje žmones apgauna žmonės su kostiumais ir dar ilgai gali nesuprasti, kad esi apgautas.
– Kokių nepatogumų patiriate Vilniuje?
– Kartą buvau susilaužęs koją. Lūžis buvo atviras. Išbandžiau draugo motociklą stovėjimo aikštelėje, važiavau negreitai ir jis ant manęs užgriuvo.
Iškvietėme greitąją pagalbą. Kartu atvyko ir policijos pareigūnai. Nors jie matė mano kojos atvirą lūžį, nenorėjo paleisti, kol neužpildysiu kažkokių popierių. Nors nei aš, nei mano draugas niekam pretenzijų neturėjome, policininkai įvykį užfiksavo kaip avariją.
Buvau nuvežtas į Lazdynų ligoninę. Ten esanti įranga man pasirodė primityvi, tačiau gydytojais skųstis negaliu. Chirurgai savo darbą atliko puikiai ir profesionaliai. Esu jiems už tai labai dėkingas.
Vėliau į palatą atvyko policininkai. Jie liepė man sumokėti 100 litų baudą. Tai buvo keista, nes niekas nesikreipė dėl žalos atlyginimo. Jie turėjo paruošę dokumentus ir sakė, kad jei jų nepasirašysiu, bus dar blogiau.
– Lietuvoje universitetų darbuotojai skundžiasi mažais atlyginimais ir prastomis darbo sąlygomis. Koks požiūris į mokslo darbuotojus Olandijoje?
– Turiu daktaro laipsnį, tačiau Olandijoje mano bendradarbiai, kurie universitete atlieka, pavyzdžiui, administratorių pareigas, gaudavo tokio pat dydžio atlyginimą. Esi labiau kvalifikuotas, tačiau dėl biurokratijos gauni lyg ir prastesnį darbą.
Kita vertus, 2000 eurų (apie 7000 litų) nėra bloga alga. Gali gyventi puikiai. Lietuvoje universitetų darbuotojai gauna kur kas mažesnius atlyginimus.
– Kaip jums sekėsi sostinėje susirasti naujų draugų?
– Kai atvykau gyventi į Vilnių, nepažinojau nieko. Atvykau žiemą, Nyderlandų ambasada rengė šventinį vakarą, ten susipažinau su keliais žmonėmis.
Jie supažindino mane su dar keliais žmonėmis. Taip viskas ir prasidėjo.
Lietuviai man pasirodė draugiški ir atviri. Lietuviams užsienietis vis dar atrodo egzotika, todėl čia lengvai sulauki dėmesio ir susirandi draugų.
Daugeliui būna keista, kai pasakau, kad į Lietuvą gyventi atvykau ne dėl merginos. Mat daug užsieniečių į Lietuvą atsikrausto būtent dėl meilės. Aš atsikrausčiau dėl verslo ir naujo gyvenimo galimybių. Gal lietuviams aš buvau įdomus, nes čia atsikrausčiau dėl neįprastos priežasties.
– Kuo jums patinka Vilnius?
– Vilnius man vienas gražiausių miestų, kuriuose esu buvęs. Jį lenkia tik Siena Italijoje. Šie miestai labai skirtingi, tačiau abu yra harmoningi.
Kai kuriuose miestuose vaikštai siauromis gatvėmis ir staiga atsimuši į didžiulę katedrą. Vilniuje to nėra, viskas subalansuota ir pastatai vieni šalia kitų stovi harmoningai.
Gyvenu centre. Vilniuje labai patogus susisiekimas, ypač jeigu gyveni miesto centre – tuomet viską, ko reikia, gali pasiekti per trumpą laiką.
Vienintelis dalykas, kuo galėčiau skųstis, – oro užterštumas. Žinoma, dauguma žmonių turi naujesnes mašinas, bet yra ir senų automobilių, kurie teršia orą.
Niekada negyvenau labai toli nuo miesto centro. Bet turiu draugų, kurie gyvena, pavyzdžiui, Justiniškėse. Pažiūrėjus iš šalies, daugumai pastatų tokiuose rajonuose reikia remonto, bet užėjęs į vidų pamatai labai gražius, sutvarkytus, jaukius namus.
Be to, man labai patinka Lietuvos klimatas. Aš mėgstu netgi jūsų žiemą, nes čia būna sniego. Man patinka, kad Lietuvoje gali pamatyti ir pajusti visus keturis metų laikus.