Dainininkė ką tik lėktuvu į Vilnių atvyko iš Stokholmo. Į pamėgtą barą senamiestyje ji įžengia sodriai raudonai padažytomis lūpomis ir šypsodamasi. Po kelionės neatrodo pavargusi, akys spindi. Taip spindi kuriančių ar įsimylėjusių žmonių akys.
Justė nespėja sveikintis – bare pilna draugų ir pažįstamų, o ji visų pasiilgo. Padavėja puikiai žino, ką mėgsta Jazzu.
„Baltojo vyno – kad dantys nenusidažytų, – juokdamasi prašo ji. – Jau pamiršau jo skonį.”
Lyg pajutusi konkurenciją, pro garso kolonėles plyšauja džiazo dainininkė Norah Jones. O ne, mieloji, šį vakarą turiu kitą žvaigždę.
Kodėl Jazzu pamiršo vyno skonį? Nes tam neturi laiko – įrašinėja solinį albumą.
„Man buvo visapusiško išsivalymo laikotarpis – atidžiai rinkausi, ką valgyti ir gerti, kaip mąstyti. Kai turiu daug darbo, svarbu, kad galva būtų švari, fiziškai gerai jausčiausi. Nuo ryto iki vakaro dirbau studijoje. Aplankė didžiulis įkvėpimas. Tad norėjau tą laiką skirti muzikai, o ne pašnekesiams su draugais prie vyno taurės. Anksčiau niekada nesijaučiau tokia įkvėpta”, – dėstė atlikėja.
– Kelionės į Stokholmą laukiau ilgai. Nors kontraktą įrašyti albumą gavau prieš pusantrų metų, vis nepavykdavo pradėti darbo.
Įkvėpta jaučiuosi ir dėl to, kad iki šiol nežinojau, kokiu stiliumi noriu dainuoti, neatsiverdavau iki galo. Nors ir nemažai darbų nuveikėme kartu su atlikėjais Leonu Somovu, Mario Basanovu ir Vidžiu (Vidmantu Čepkausku), jutau, kad dalį savo širdies slepiu.
Įvyko daug permainų. Londone praleidau penkerius metus, išgyvenau skyrybas su ilgamečiu draugu muzikantu Marijumi Aleksa.
Kai pabuvau daug laiko viena, širdyje tapo ramiau. Daug kuriu. Pagaliau žinau, ką noriu pasakyti savo muzika.
Iš muzikos noriu grynumo, paprastumo. Dabar daug grupių, projektų, visi ieško savo stilistikos ir bando iš naujo išrasti dviratį. O aš noriu kalbėti apie svarbius dalykus – santykius, jausmus, vidinius išgyvenimus. Galiu apie tai kalbėti per muziką – aukščiausią emocijos formą, kuri veikia žmones.
Noriu paprastų grynų melodijų, gražių dainų soulo. Juk žodis „soul” reiškia „siela”, o maniškė turi ką pasakyti.
– Nebaugu, kad gerbėjai nesupras, kodėl pasikeitė jūsų atliekama muzika?
– Nebaisu, nes pirmą kartą gyvenime esu tikra tuo, ką darau, jaučiu, kad einu teisingu keliu.
Nenoriu būti orientuota į ką nors konkretaus – klausytoją, amžiaus grupę. Kai pradėjau kurti muziką, negalvojau, kur ji nukeliaus. Tiesiog dariau tai, kas man patinka. Ir tai nukeliavo į daug širdžių. Į mano koncertus ateina ir vaikų, ir senelių.
Kartais man sako, kad esu dar labai jauna. Bet juk gerą, širdį virpinančią muziką lemia ne amžius.
– Ką veikiate Stokholme?
– Su prodiuserių kompanija „Mr.Radar Music” esu pasirašiusi kontraktą dvejiems metams. Dainuoju su švedų grupe „Kook”.
Gyvenu miške šalia ežero, namuose – penkios gitaros.
Muzikos pasaulyje sukuosi penkerius metus. Lietuvoje, manau, man jau nėra ko siekti – savo klausytojus turiu, koncertų salės čia pilnos – ko daugiau norėti?
Tad džiaugiuosi, kad gaunu vis daugiau pasiūlymų iš užsienio.
– Dramaturgo Sauliaus Šaltenio pjesėje „Jasonas” turėjote atlikti pagrindinį vaidmenį. Atsisakėte šio sumanymo?
– Kūrybinę komandą perspėjau, kad jei sulauksiu kvietimo į Stokholmą, repeticijas teks nutraukti. Fiziškai nesugebėjau padalinti savęs ir teatrui, ir muzikai. Tad praradau savo mažą svajonę, bet tikiuosi, kad ateityje ji išsipildys. Labai noriu vaidinti.
– Pjesės „Jasonas” herojė – trijų vaikų motina, kuri netikėtai įsimyli savo vyro draugą. Kaip vertinate tokius jausmus, ar ištekėjusi moteris gali įsimylėti kitą?
– Gyvenime visko būna. Su draugu buvome kartu ketverius metus, kūrėme bendrus planus. Kai gilinausi į pjesę, teko daug ką permąstyti iš naujo, perleisti per savo prizmę.
Ne, mūsų porai nenutiko taip, kad kažkuris įsimylėtų kitą. Net nepasakyčiau, kad viskas baigėsi, greičiau sustojo.
Dauguma pasakytų, kad šeima – tai vaikai. Mano suvokimu, viskas prasideda nuo vyro ir moters. Būna, kad po daugelio metų nebegali būti kartu su žmogumi. Ką daryti – skirtis? Visuomenė pasmerks.
Vyrui ir moteriai reikėtų kalbėtis. Aš gerbčiau savo žmogų, jei įsimylėjęs kitą ateitų ir man pasakytų, nes tai reikštų jo pagarbą man. Kai gerbi, negali meluoti.
Vaikai? Tai skaudžiausia tema. Bet esu įsitikinusi, kad negalima gyventi tarsi kalėjime su nemylimu žmogumi, nuo to niekam nebus geriau. Jei pats nebūsi laimingas, negalėsi laimės suteikti kitiems. Vaikams geriau matyti sutariančius tėvus, o ne nuolatinius barnius ir nepasitenkinimo priepuolius.
Jausmų nereikia bijoti. Jų nesuplanuosi, niekas negali įsakyti, ką mylėti.
Gyventi dvilypį gyvenimą? Nežinau, kas blogiau: gyvenimo iš viso neturėti ar gyventi jį dvilypį. Žmogui reikia kryžkelių, dilemų, nebijoti ieškoti atsakymų į rūpimus klausimus.
Taigi neverk, jei kas nors baigėsi. Geriau nusišypsok ir džiaukis, kad tai patyrei.
Nemažai mąstau apie žmonių santykius, esu jautri ir linkusi įsimylėti, man ta tema labai įdomi, – šypteli dainininkė. – Mėgstu apie tai kalbėtis su mama – puikiausia savo drauge. Galiu jai antrą valandą nakties paskambinti ir baubti: „Mama, aš tave myliu.”
– Ar šiuo metu esate įsimylėjusi?
– Nesakysiu.
Daugiau skaitykite žurnale „Stilius".