Seserys nesibaimina būti pavadintos blondinėmis

Danutė Jonušienė ("Gyvenimo būdas")
Geriausia draugė ir ištikimiausia klientė. Taip drabužių ir papuošalų dizainerė Sonata Bylaitė (33 m.) vadina seserį, Vilniaus universiteto Santariškių klinikų Dermatovenerologijos centro direktorę docentę Matildą Bylaitę (36 m.). Panašios lyg dvynės – taip apie jas sako aplinkiniai, nors Matilda vyresnė pusketvirtų metų. Abi plaukus pasišviesinusios moterys juokavo, kad būti blondinėmis nėra blogai.
Dizainerė Sonata Bylaitė (kairėje) pasiuvo savo seseriai Matildai daugiau kaip 20 vakarinių suknelių.
Daugiau nuotraukų (1)
Sukūrusi naują papuošalą ar drabužį Sonata nori išgirsti, kaip jį įvertins jos vyresnė sesuo Matilda. Galbūt dėl to, kad būdama gydytoja ji yra atidesnė, pastabesnė.
Nors medicinos mokslų daktarės docentės M.Bylaitės darbotvarkė dažniausiai būna įtempta, ji nepraleidžia progų pamatyti ir pagirti Sonatos sukurtos naujos drabužių ar papuošalų kolekcijos.
Vaikystėje Kaune augusios Bylaitės turi daug bendrų bruožų, nė vienos dienos neištveria viena kitai nepaskambinusios telefonu.
Atskirai gyvenančias ir savo šeimos dar nesukūrusias seseris vienija ne tik kraujo ryšys, bet ir skonis, pomėgiai, požiūris į meną.
– Ar manote, kad esate labai panašios?
Sonata: Abi su seserimi šviesiname plaukus, abi nešiojame sklastymą. Tik vaikystėje buvau baltapūkė, vėliau mano plaukai patamsėjo.
Kai studijavau Dailės akademijoje, daug eksperimentavau su savo išvaizda – buvau nusidažiusi plaukus oranžine, raudona, ruda, juoda, violetine spalvomis, buvau net mėlynplaukė.
Matilda: Mus dažnai vadina dvynėmis, nors man tai nepriimtina. Esu vyresnė, dažnai mus su Sonata atskiria pagal vieną požymį – mano plaukai ilgesni, o sesers – trumpesni.
Ir mano natūralūs plaukai nėra šviesūs. Esu išbandžiusi įvairius plaukų dažų atspalvius – skaisčiai geltoną, karamelinę, o geriausiai jaučiuosi būdama šviesiaplaukė. Mano, kaip medikės, šukuosena turi būti konservatyvi – ne erzinti pacientus, o suteikti jiems pasitikėjimo.
Gal tik negalėčiau nusidažyti plaukų oranžine spalva.
– Ar būnant blondine lengviau, ar sunkiau tvarkyti reikalus?
Matilda: Šviesiaplaukiai yra geriau matomi, jie sugeba labiau patraukti kitų dėmesį. Man patinka būti blondine.
Sonata: Blondinė – tik įvaizdis. Manau, su žmogaus charakteriu tai neturi nieko bendra.
– O kuo jūs skiriatės?
Sonata: Matilda nuo ketverių metų žinojo, kad nori būti gydytoja. Būdama vaikas ji smalsiai tyrinėjo kirmėles, vabzdžius – viską, kas juda.
Po rezidentūros studijų Vilniaus universitete Matilda tobulino žinias Diuseldorfo universiteto Dermatologijos klinikoje, būdama 33-erių ji tapo Santariškių klinikų Dermatovenerologijos centro direktore.
Jau penktus metus jos pastangomis šalyje minima Euromelanomos diena. Matilda – veikli ir organizuota.
O aš ilgai nežinojau, ką studijuosiu baigusi vidurinę mokyklą.
Nuo šešerių metų pradėjau lankyti meninę gimnastiką, buvau pakviesta į tuometę šalies rinktinę, todėl išvykau iš namų.
O sulaukusi šešiolikos supratau – nenoriu savo ateities aukoti profesionaliam sportui.
– Ar ruošdamasi meninės gimnastikos varžyboms susidomėjote mada?
Sonata: Ne, tada sportiniai kostiumai negalėjo turėti jokių papuošalų, blizgučių, netgi plaukus turėdavome susegti segtukais, kad nebūtų garbanų.
Dabar gimnastės ėmė rengtis šiek tiek kitaip – atsirado trumpi sijonėliai, ryškūs aksesuarai.
Kai supratau, kad mane traukia kostiumų kūrimas, išsigandau, jog nemoku piešti. Reikėjo daug dirbti, kad galėčiau įstoti į Dailės akademiją, netgi maniau, jog galėčiau rinktis scenografiją.
Esu patenkinta savo profesija. Studijuodamas drabužių dizainą žmogus įgyja universalių žinių.
Dabar galiu dirbti tiek televizijoje, tiek reklamos projektuose, mane taip pat pakviečia, kai reikia žmones tinkamai aprengti.
Prieš penkerius metus ėmiau kurti papuošalus, turiu daug įvairių sumanymų, negaliu skųstis, kad nėra darbo.
– Sakoma, kad seserys yra didžiausios konkurentės. Ar tiesa?
Matilda: Mūsų šeimoje buvo taisyklė – jaunesnioji sesuo turi klausyti vyresniosios, o ši – globoti ir mylėti jaunesniąją. Tarp mūsų nebuvo konkurencijos.
Kiekviena einame savo keliu, tačiau mus sieja ne tik kraujo, bet ir dvasinis ryšys.
Sutampa mūsų pasaulėžiūra, turime kuo dalintis.
Sonata: Mums nereikia susitikti kasdien, kad jaustume viena kitą. Užtenka vieno telefono skambučio, vieno žodžio.
Atsimenu, kai kelerius metus Matildos nebuvo Lietuvoje, susirinkę namiškiai per Kalėdas ar Velykas rimtai pyko, kodėl ji neatvyko.
– Kas geriausias patarėjas?
Matilda: Dievo dovana, kad sesuo – mano asmeninė stilistė. Manau, tai kiekvienos moters svajonė.
Iš tikrųjų Sonatos stilius yra subtilus, elegantiškas, ji labai jaučia žmogų, kuriam siuva.
Jos drabužiai nepasensta, net jei ir susidėvi kaip gaminys. Nesinori su jais atsisveikinti.
Kartais būna sunkių dienų, kai būtina praskaidrinti nuotaiką. Tada renkuosi kokią nors Sonatos suknelę, nes jaučiu, kiek daug savo širdies ji įdėjo, kol ją pasiuvo.
Vien Sonatos kurtų vakarinių suknelių spintoje turiu daugiau nei 20. Reta moteris gali tuo pasigirti.
Kiekvienam sezonui ji turi ką pasiūlyti – jos drabužiai, papuošalai niekada nesikartoja. Vienais metais ją įkvepia uogos, kitais – gėlės ar gamtos motyvai. Norisi su savimi turėti dalelę naujos kūrybos.
Sonata: Manau, Matilda žino, ko nori, bet ji neturi laiko apie tai galvoti, kaip tai turėtų atrodyti. Stengiuosi, kad jos drabužiai būtų unikalūs, nesikartotų.
Nuo mano karjeros pradžios sesuo yra mano svarbiausia klientė, aš galiu daryti, ką noriu, žinau, kad Matildai tai patiks.
– Sakoma, dėl skonio nesiginčijama. O koks jūsų svajonių drabužis?
Matilda: Nėra to, ko Sonata negalėtų padaryti. Kiekviena nauja suknelė laukia savo progos, tai gali būti gimtadienis, išvyka, vakarėlis.
Dėl tų siuvinių mes su Sonata turime galimybę dažniau susitikti, bendrauti, man tai didelis malonumas.
Sonata: Ne viską, apie ką svajoji, būtina tuoj pat įgyvendinti. Bet sesuo neturi kur trauktis.
Jeigu nepatiktų mano kūrybinis braižas, ji turėtų rinktis kitą dizainerį.
Matilda: Ne, to nedaryčiau. Beveik visi mano drabužiai yra siūti Sonatos, esu parduotuvėje įsigijusi vos keletą kasdienių rūbų.
Vakariniai, išeiginiai drabužiai, kostiumėliai, suknelės, papuošalai, rankinės, aksesuarai, netgi lietpalčiai, švarkai, paltai – visa tai yra mano sesers darbas.
Sonata: Man pasisekė, kad Matilda nėra namisėda. Ji daug bendrauja, dalyvauja įvairiuose renginiuose, jai reikia pasipuošti.
Laimė, kad nešiodama mano kurtus drabužius ji jaučiasi patogiai.
Matilda: Aš sulaukiu daug pagyrimų ir susižavėjimo, kai vilkiu tuo, ką pasiuvo Sonata. Man dažnai tenka lankytis medikų renginiuose užsienyje, oficialiuose priėmimuose ir vakarėliuose.
Daugelis mano draugų prašo perduoti linkėjimų Sonatai, nes susižavi jos darbais.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.