Nedažnai galima sutikti sutuoktinius, kurie panašūs savo būdu, pasaulėžiūra, humoro jausmu, pomėgiais, temperamentu. Gal įtaką panašumui daro tai, kad Žydrūnas ir Jurgita yra gimę po tuo pačiu Vėžio ženklu.
Apie šio ženklo atstovus astrologai pusiau rimtai, pusiau juokais sako, kad jie turi savybę vaikščioti atbuli ir dėl to aplinkiniams kartais atrodo nenuspėjami.
Paklaustas, ar dažnai bendraudamas įjungia atbulinę pavarą, Ž. Savickas ištarė: „Tik svetimoje draugijoje.”
Jurgita ir Žydrūnas pažįsta vienas kitą kaip nuluptus. Jų nestebina vienas kito charakterio ypatumai – vienas žingsnis atgal, du į priekį.
Abu yra šeimyniški, todėl geriausiai jaučiasi namie bendraudami vienas su kitu. Jie net dirba kartu.
Prieš kelerius metus galiūnas sostinės paslaugų ir sveikatingumo komplekse „SEB arena” įkūrė sporto klubą „Žydrūno Savicko Super Gym”. Jurgita yra klubo direktorė ir Lietuvos galiūnų federacijos vadovė.
Vienintelis ryškus Savickų skirtumas – išorė. 191 centimetro ūgio ir 170 kilogramų svorio galiūnas atrodo kaip grėsminga tvirtovė šalia lieknos ir gracingos žmonos.
J.Savickienė už galingo vyro pečių jaučiasi saugiai ir komfortiškai.
Nors Jurgita negali kūnu pridengti mylimo vyro nuo gyvenimo vėtrų, Žydrūnas savo išrinktąją vadina sėkmės talismanu ir angelu sargu – įkvepiančiu imtis iššūkių, siekti pergalių.
Jurgita yra aistringa sunkiosios atletikos gerbėja, Žydrūną palaiko per varžybas, slaugo ištikus traumai, lepina gardžiais patiekalais.
Vasarą bus vienuolika metų, kai užsimezgė Jurgitos ir Žydrūno meilės istorija, o birželį pora minės antrąsias vestuvių metines.
Stipruolis ir dvejais metais jaunesnė jo žmona tikino, kad susituokus meilė tapo dar stipresnė, o aistra liepsnoja kaitriai, kaip pažinties pradžioje.
Poros jausmai įsiplieskė žaibiškai. Daugkartinis pasaulio galiūnų čempionas su iš Anykščių kilusia Jurgita Vorobjovaite susipažino 2001 metų liepos 21 dieną per galiūnų varžybas Biržuose.
Niekada galiūnų sportu nesidomėjusią Jurgitą į renginį pakvietė tuo metu Biržuose gyvenusi jos sesuo.
Abejotina, ar tą vakarą stipruolių varžybos anykštėnei paliko didelį įspūdį, bet galingas, taikaus veido atletas Ž.Savickas sužavėjo.
Po varžybų, kurias laimėjo Žydrūnas, vietoj įprasto autografo Jurgita garsaus sportininko paprašė bučinio.
Stipruolis nedvejodamas dovanojo bučinį, nes dar turnyro išvakarėse po Biržus vaikštinėjanti daili nepažįstamoji jam buvo kritusi į akį.
Po pirmo draugiško bučinio pora neišsiskyrė, pažintį sutvirtino šokiuose po atviru dangumi pliaupiant lietui, vėliau bendravimą tęsė galiūnų vakarėlyje ir pirtyje.
Per šokius peršlapusiai Jurgitai kitą dieną pakilo temperatūra. Žydrūnas atėjo jos slaugyti.
Netrukus ir Jurgitai teko įsijausti į slaugės vaidmenį. Praėjus vos savaitei po pažinties Ž.Savickas per galiūnų turnyrą Farerų salose patyrė sunkią traumą – trūko abiejų kelių girnelių raiščiai.
Naujoji širdies draugė du mėnesius kasdien lankė sportininką.
„Turėjome laiko apie viską pasikalbėti. Bet daugiausia bučiuodavomės”, – yra pasakojusi Jurgita.
Praėjus trims mėnesiams po lemtingos pažinties iš Biržų kilęs galiūnas išsikėlė iš tėvų namų. Gimtajame mieste atletas nusipirko dviejų kambarių butą ir jame įsikūrė su mylimąja bei jos sūnumi Rosvaldu iš pirmosios santuokos. Tuo metu berniukui buvo septyneri metai.
Biržuose pora neilgai pagyveno, provincijos miestas tapo per ankštas. Sportines aukštumas įveikiantis ir nemenkus piniginius prizus susižeriantis sportininkas įsigijo namą šalia Vilniaus. Į sostinę Žydrūnas pasikvietė ir mylimąją su sūnumi.
Stipriausiu pasaulio žmogumi tituluojamas vyras ant rankų pakilnoja ir mylimą žmoną. Palyginti su akmeninėmis girnapusėmis ar didžiuliais rąstais, Jurgita jam lengva lyg plunksna.
Jurgitą kur kas labiau nei gigantiška vyro povyza žavi jo vidinė stiprybė, atkaklus būdas ir tikslo siekimas.
Sutuoktiniai norėtų susilaukti vaikų. Jurgita neabejoja, kad jos vyras bus puikus tėvas. Daugiau kaip dešimt metų Žydrūnas kaip savo sūnų auklėjo Rosvaldą, šiam dabar yra aštuoniolika metų.
– Nuolat esate kartu – darbe, namuose, laisvalaikiu, varžybose. Ar tai nevargina?
Jurgita: Darbe mes dažnai prasilenkiame. Tačiau jei randame laisvesnę minutę, stengiamės kartu papietauti. Mums patinka vienas kito draugija.
– Kokia jūsų dienotvarkė?
Jurgita: Iš ryto keliuosi anksčiau. Esu vyturys. Kai einu į darbą, dažnai Žydrūną palieku dar miegantį. Nors kartais stengiuosi jį ištempti iš lovos, kad iš ryto nesijausčiau vieniša.
Žydrūnas: O aš – nei vyturys, nei pelėda. Tiesiog mėgstu pamiegoti. Geriau dirbu, kai išsimiegu.
– Kas jūsų šeimoje ruošia pusryčius?
Žydrūnas: Dažniausiai kartu.
Jurgita: Gal dažniau aš.
Žydrūnas: Na, gerai, tu dažniau ruoši pusryčius. Bet pusryčiai būna lengvi, nereikia ilgai sukiotis prie viryklės.
Jurgita: Žydrūnas atsigriebia per vakarienę. Jis – puikus kulinaras, skaniai kepa žuvį, mėsą.
– Kaip palepinate vienas kitą? Ar šalia verslo reikalų, treniruočių randate laiko romantikai?
Žydrūnas: Aš esu labai romantiškas. Tikiuosi, Jurgitai užtenka mano dėmesio.
Jurgita: Manau, reikia nusipelnyti, kad būtum lepinamas. Jeigu nusipelnau, sulaukiu iš vyro dėmesio, jei ne – nieko negaunu.
Žydrūnas mėgsta nustebinti gėlėmis, įvairiomis dovanomis.
Žydrūnas: Nėra čia nieko didinga. Einu gatve, pamatau gėlių parduotuvę, stabteliu. Jei gėlės gražios – nuperku, jei negražios – neperku.
– Kokios dovanos pradžiugina Jurgitą? Gal ji turi silpnybę papuošalams ar drabužiams?
Žydrūnas: Ji neturi silpnybių. Ji nori kuo daugiau laiko praleisti su manimi. Gal tai ir yra jos didžiausia silpnybė. O man laikas – brangiausias turtas. Turiu daug įvairios veiklos, todėl kartais būna sunku mylimai moteriai skirti pakankamai dėmesio.
– O kaip jūs, Jurgita, palepinate Žydrūną?
Jurgita: Stengiuosi, kad tai būtų nesuplanuota, netikėta. Dažnai pagaminu pietus. Jam patinka, kai paruošiu ką nors skanaus.
– Žydrūnai, jūs nedaugžodžiaujate. Ar ir su artimaisiais esate lakoniškas?
Žydrūnas: Šiaip jau labai daug kalbu, bet ne kasdien. Būna dienų, kai turiu ką pasakyti, tada žodžiai liejasi, o kai nėra ką pasakyti, neaušinu burnos.
Nežinau, nuo ko priklauso mano kalbėjimo intensyvumas. Kartais galiu būti linksmas ir tylėti, o kartais, būdamas blogos nuotaikos, puolu šnekėti.
– Ar žmonai dažnai sakote komplimentus?
Žydrūnas: Sakau dažnai, bet Jurgita nėra pagyrimų mėgėja. Jai svarbiausia – būti su manimi. Dovanos ir komplimentai lieka antrame plane. Taigi aš žarstau komplimentus, o ji nekreipia į juos dėmesio.
Jurgita: Dažniausiai sakai tą patį – kad skaniai gaminu.
– Nejaugi iš tikrųjų giriate žmoną tik už šeimininkavimą?
Žydrūnas: Ne, daug įvairių komplimentų Jurgitai sakau. Tiesiog kai žmogus sulaukia daug pagyrimų, ima jų nebegirdėti.
Jurgita: Nejaugi?
– Ar be to, kad puikiai mokate šeimininkauti virtuvėje, išgirstate iš Žydrūno dar ką nors malonaus? Pavyzdžiui, gal jis sako, kad esate graži, gera?
Jurgita: Kartais.
Žydrūnas: Kad graži, aš tau sakau kas valandą. O kad gera, sakau kas dvi valandas.
Jurgita: Turbūt mintyse dažniausiai pasakai.
Žydrūnas: Nuolat mintyse tik gražius dalykus apie tave galvoju, bet, žinoma, tai pasakau rečiau – kas valandą.
– Ar Žydrūnas mėgsta būti giriamas?
Žydrūnas: Nelabai mane kas giria.
Jurgita: Giriu.
Žydrūnas: Taip, giri. (Šypsosi.) Vienintelė Jurgita mane giria, daugiau niekas negiria. Visada smagu, kai pagiria. Tada ir kitą žmogų pagiri.
– Jūsų temperamentas panašus.
Žydrūnas: Aš esu santūresnis.
Jurgita: Abejoju. Žinoma, kartais prasiveržia emocijos, bet šiaip esu tylus žmogus.
Žydrūnas: Na, dėl to čia nieko keista. Mūsų Zodiako ženklas tas pats.
Jurgita: Bet pagal metus aš esu Gyvatė, o Žydrūnas – Katinas. Tai gal dėl to jis šiek tiek ramesnis. Užsidegusi galiu pakelti balsą.
– Prakalbome apie Zodiako ženklus. Apie žmones, gimusius po Vėžio ženklu, sakoma, kad jie kartais elgiasi atbulai.
Žydrūnas: Jei liepiama daryti vienaip, dažnai norisi elgtis priešingai.
Jurgita: Aš dažnai elgiuosi priešingai.
– Ar paslapčių turite vienas nuo kito?
Jurgita: Daug turiu paslapčių.
Žydrūnas: O aš jų neturiu.
Jurgita: Man patinka turėti paslapčių. Žydrūnas visada jas nori išgauti, bet stengiuosi kiek įmanoma jas saugoti.
Žydrūnas: Svetimos paslaptys labai vilioja ir reikalingos tam, kad jas išgautum, kitaip neįdomu. Aš užsispyręs kvočiu Jurgitą, kol įkyriu. Tada ji dažniausiai pasiduoda ir atsiveria.
Plačiau apie tai žurnale „Stilius“.