Vilniaus universiteto Kauno humanitarinio fakulteto ekonomikos studijų trečiakursė nuo mažumės svajojo pasipuošti karūna. Prieš trejus metus patekusi į „Grožio karalienės“ akademiją jos vadovai iškart įžvelgė merginos potencialą grožio varžytuvėse. Pirmą kartą Kristina išvyko į Pietų Korėjoje vykusį „Mis World University 2010“ konkursą, kuriame jai atiteko konkurso rėmėjų apdovanojimas. Šiais metais išvyka į Kinijoje vykusį grožio konkursą jai buvo kur kas sėkmingesnė – įveikusi 52 varžoves ji tapo konkurso nugalėtoja.
„Akademija, kuriai priklausau, ieško ne modelių, o tiesiog dailių merginų, kurios galėtų dalyvauti pasauliniuose grožio konkursuose. O juose visai kiti reikalavimai nei modelių atrankose. Merginoms nereikia būti perdėtai liesoms“, - pasakojo K. Žukauskaitė.
Kristina sako, kad gavusi pasiūlymą atstovauti Lietuvai grožio konkurse „Mis Oriental Tourism 2012” ji nė kiek nesudvejojo ar į jį vykti – juk tai puiki galimybė pakeliauti, pamatyti tolimą kraštą ir pabendrauti su kitų šalių merginomis. Susikrovusi du lagaminus drabužių ir būtiniausių daiktų, mergina dviems savaitėms išskrido į Kiniją.
„Skridau su dviem rusakalbėmis mergaitėmis. Beveik visos konkurse dalyvavusios merginos buvo iš Rytų bloko šalių: Ukrainos, Baltarusijos, Rusijos. Tiesa, buvo ir iš Kanados, Kosta Riko. Labai pasisekė, kad skridau ne viena, vis smagiau, juk kelionė ilga“, - šypsojosi lietuvė.
Kinijos sostinę Pekiną Kristina pasiekė sutemus. Kukliame viešbutyje praleidusi naktį K. Žukauskaitė su kitomis merginomis patraukė į Guangyuang miestelį, kuriame ir turėjo vykti konkursas. Išvydusi viešbutį, kuriame gyvens, Kristina aiktelėjo – jis buvo labai prašmatnus, o aptarnaujantis personalas pildė visas atvykusių gražuolių užgaidas. Negana to, joms priklausė ir apsauga, kuri nuo merginų neatsitraukė nė per žingsnį.
„Viešbučio kambaryje apsigyvenau su baltaruse. Labai nuoširdi ir atvira panelė, daug su ja šnekėdavomės. Rusiškai nemoku, todėl bendravome anglų kalba. Konkurso organizatoriai su mumis taip pat kalbėjo angliškai, todėl kliūčių bendrauti nebuvo“, - tikino Kristina.
Visų konkurso dalyvių diena buvo suplanuota nuo pat ankstyvo ryto. Viešbučio administratorius pusę septynių ryte skambindavo gražuolėms į kambarius ir jas keldavo. Pasigražinusios prie veidrodžio merginos eidavo pusryčiauti.
„Mus labai skaniai maitino. Pusryčiams laukdavo švediškas stalas – daug vaisių ir daržovių. Nors dietų nesilaikau, džiaugiuosi, kad turėjau galimybę valgyti sveikai. Pietauti sėsdavome prie apvalaus stalo, kurio viduryje buvo dar vienas stalas. Ant jo padavėjai nešdavo įvairiausių patiekalų: daugiausia iš ryžių, jautienos ir vištienos“, - prisiminimais dalinosi K. Žukauskaitė.
Mergina sakė, kad tik kartą neišdrįso paskanauti į sriubą panašaus patiekalo, mat jame plaukiojo vėžlys: „Taip ir nesupratau, ar jis buvo tikras, ar ne. Bet atsisakiau ragauti. Organizatoriai mus įspėjo, kad geriau apskritai nevalgyti, kas nepatinka, nei raukytis prie stalo ir rodyti neigiamas emocijas“.
Kiekvieną dieną grožio konkurso dalyvės keliaudavo apžiūrėti apylinkių – įspūdingų parkų, krašto muziejų menančių kinų istoriją ir kultūrą. Kristiną labai sužavėjo parkai, kalnai ir nuo jų atsiverianti įspūdinga panorama.
„Mane labai nustebino vietinių gyventojų noras su mumis nusifotografuoti. Moterys, ėjusios su vaikais, viską mesdavo į šalį, įgrūsdavo mums savo vaikus į rankas ir fotografuodavo. Jautėmės tikros įžymybės“, - juokėsi lietuvė.
Po įtemptos dienos merginos į viešbutį grįždavo tik apie vidurnaktį, todėl apie naktines linksmybes nebuvo nė kalbos: „Šėlionių klubuose nebuvo. Grįždavome laba vėlai, todėl reikėjo išsimiegoti“.
Konkurso finalas vyko keliais etapais: pasirodymo su bikiniu, tautiniu kostiumu, vakarine suknele ir talento demonstravimu publikai. Kristina pateko tarp penkių laimingųjų, kurios buvo atrinktos kaip talentingiausios konkurso dalyvės. Lietuvė tą kartą ant scenos šoko savo kūrybos šokį – šiuolaikinio šokio ir kankano derinį.
„Su mergaitėmis pašnekėdavome, kuri gali laimėti, tačiau atvirai į akis viena kitai to nepasakydavome. Bet aš jaučiau, kad kažką laimėsiu. Esu drąsi, mėgstu ant scenos pasireikšti. Juk šokau dvylika metų šiuolaikinius šokius. Scena man – antrieji namai. Daug pasireikšdavau spaudos konferencijoje, mane pastebėjo ir fotografai. Viso konkurso metu jaučiau dėmesį, užspausta kampe tikrai nebuvau“, - šypsojosi K. Žukauskaitė.
Kristina sakė, kad išgirdusi savo vardą, jog pateko į dešimtuką – nenustebo. Tai tik finišo tiesioji: „Labai džiaugiausi, bet žinojau, kad tai dar ne pabaiga“. Mergina prisimena, kad Kosta Rikos atstovė patekusi į dešimtuką net apsiverkė. Kristinai ašara tąsyk neišsprūdo.
Kai paskelbė trečios vietos laimėtoją, K. Žukauskaitė sakė, kad meldė Dievą, kad ją paskelbtų antros vietos laimėtoja. Neišgirdusi savo vardo ir tada, lietuvė nedrįso pagalvoti apie nugalėtojos karūną.
„Kuomet paskelbė mano vardą žengiau kelis žingsnius į priekį ir apsiverkiau. Tik paskui prisiminiau, kad reikia šypsotis, nes konkursas filmuojamas ir fotografuojamas. O aš stoviu ir verkiu“, - dabar jau su šypsena paskutines konkurso akimirkas prisimena Kristina.
O kaipgi rengėjų dovanos? Lietuvė sakė, kad gavo labai dailią karūną, didžiulę gėlių puokštę ir piniginį prizą: „Kiek? Tebūnie paslaptis, bet pakankamai. Pasiliksiu juos ateičiai, dabar tikrai jų neleisiu“.
Kitą dieną po įvykusio konkurso Kristina buvo pagerbta miestelio savivaldybės narių. Jie lietuvei padovanojo didžiulį šilkinį paveikslą. „Jis buvo mano ūgio ir vos tilpo į lagaminą“, - juokėsi K. Žukauskaitė.
Kitais metais Kristina vėl sugrįš į Kiniją. Tačiau tuomet lietuvė laimėtą karūną įteiks kitų metų konkurso nugalėtojai. Dar visus metus K. Žukauskaitė galės jaustis princese. Taip, kaip ir svajojo vaikystėje.