Paskutinę praėjusių metų dieną ištekėjusi E. Špokaitė nori gyventi aktyviai. Ji ne tik vadovauja savo ir Kristinos Sliesoraitienės įkurtai baleto mokyklai, bet ir vėl pasirodys Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro scenoje.
„Sugrįžimas man labai malonus”, – paklausta apie kūrybinius planus nušvito E. Špokaitė.
Kelią į Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro sceną jai vėl atvėrė naujojo baleto trupės vadovo Krzysztofo Pastoro sumanytas projektas „Kūrybinis impulsas”, kuriame artistai savo noru įgyvendina sumanymus. Publika juos išvys koncerte birželio 3-iąją.
„Apie projektą išgirdau viešėdama Jungtinėse Amerikos Valstijose ir iš karto užsidegiau. Iš pradžių net pati panorau kurti kompoziciją, bet paskui nutariau dar pabūti atlikėja.
Susisiekiau su Amerikoje įsikūrusia kolege Vilija Putriūte, kuri ragauja choreografo duonos, ir pasisiūliau tapti savotišku tiltu tarp Amerikos ir Lietuvos. Ši mintis ją sudomino.
Iš savo naujųjų namų Bostone važinėjau į Providensą, ten repetavome, o netrukus kūrinį pateiksime žiūrovų teismui. Vilija taip pat atvyks į premjerą – aš jai atidaviau savo teigiamą nusiteikimą, savo kūną, savo pojūčius, o visos idėjos autorė yra ji”, – pasakojo E. Špokaitė.
Miniatiūrą, įkvėptą brazilų rašytojo Paulo Coelho minčių, moterys pavadino „Kame stiprybė”. Jos pagrindinę mintį būtų galima įvardyti kaip žmogaus, einančio per gyvenimą, ieškojimus.
„Aš to troškau, laukiau – man labai brangus kiekvienas susitikimas su šiuolaikine choreografija. Mane traukia moderniojo meno formos, jo drąsa. Esu laiminga, kad pati galiu prie jų prisiliesti”, – naujuoju patyrimu džiaugėsi balerina.
E. Špokaitės darbą repeticijose ir aistrą scenoje bus galima išvysti ir teatre, ir užfiksuotą nuotraukose – jos vyras chemikas D. Mačikėnas yra aistringas fotografas, užsimojęs nuotraukose įamžinti trapias baleto akimirkas.
Šokis ir fotografija šią porą ir suvedė. 2010-ųjų vasarį Eglė dalyvavo Bostono universiteto „Tsai” meno centre Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečiui skirtame koncerte, o Dainiaus lietuvių bendruomenės Bostone pirmininkė paprašė įamžinti šį renginį.
Mėgėjiškai fotografuojantis D. Mačikėnas niekada nebuvo fiksavęs baleto, bet prašymo neatmetė. Farmacijos bendrovės „Vertex” laboratorijoje dirbantis buvęs šiaulietis chemijos mokslų daktaras tuo metu net nenutuokė, kad 2010-ųjų vasario 17-osios vakaras jo gyvenime bus lemtingas – jis sutiks būsimą žmoną.
Kai Eglė, jau grįžusi į Vilnių, pamatė D. Mačikėno atsiųstas nuotraukas, nesusilaikė neparašiusi fotografui ilgiausio laiško.
„Aš buvau taip sužavėta, kad net perklausiau Dainiaus, ar tikrai pirmą kartą fotografavo baletą. Renginio metu mes trumpai persimetėme keliais žodžiais, todėl žinojau, kad jis nėra susijęs su šokiu. Juk fotografuoti judesį labai sunku.
O jo nuotraukos pagavo atmosferą taip, kaip man visada norėjosi. Parašiau labai labai ilgą laišką su labai gražiais žodžiais”, – pasakojo E. Špokaitė.
„Po tokio laiško man norėjosi fotografuoti dar daugiau”, – juokėsi D. Mačikėnas, nepraėjus dvejiems metams nuo pažinties vedęs Lietuvos garsenybę.
Kolekcijoje dabar yra jau visas šokio nuotraukų ciklas. Jos buvo eksponuojamos parodoje Vašingtone, dalį jų galima pamatyti D. Mačikėno interneto svetainėje.
„Mano mylimiausia balerina pasaulyje” – taip vieną darbų su E. Špokaite pavadino D.Mačikėnas.