Pirmą kartą didžiajame ekrane išvystu rezultatu Oksana liko patenkinta, nors ir stebėjosi savo balsu: „Ne viena daina įrašyta, ne viena laida vesta, daug reklamų įgarsinta, tačiau visgi girdėdama savo balsą dar kraupstu, stebiuosi juo.“ Prisimindama, kaip sekėsi garsinti filmą, O. Pikul prisipažino, jog tai buvo darbas, kuris reikalavo preciziškumo, laiko ir žaidimo su balsu: „Turi įsijausti į personažą, stebėti veido išraiškas piešinuke, atsisakyti tam tikrų sau įprastų balso tonacijų ar kalbėjimo manierų.“
Pasak O. Pikul, filmas jai ir draugei sukėlė daug gerų emocijų: „Labai gerai praleidome laiką, smagiai prisijuokėme, prisitaikėme kai kuriuos pokštus sau.“ Oksana taip pat ketina dar kartą pažiūrėti filmą kartu su artimaisiais, nes ne visi galėjo dalyvauti filmo premjeroje. Ji teigia, kad mielai dar kartą imtųsi panašaus projekto: „Dar garsinant filmą juokavau, kad tokį darbą galėčiau dirbti kiekvieną dieną.“