Lietuviškuose muzikiniuose projektuose laimę bandžiusi Raimonda jau kurį laiką gyvena Airijos sostinėje Dubline. Ten ji ir susipažino su Vimaliu.
Ramus, kuklus, kiekvieną žodį pasveriantis jaunuolis iš egzotiškojo Mauricijaus – visiška priešingybė ryškiai, garsiai ir plepiai Raimondai. Tačiau dvejus metus kartu esanti pora atrodo laiminga.
– Į Lietuvą parskridote vos porai dienų. Namų ilgesys?
Vimalis: Dabar mūsų namai Dubline. Ten susipažinome – turime darbus, draugų. Lietuva – Raimondos gimtinė, tad jie mūsų antrieji namai. O Mauricijus – rojus.
Raimonda: Mėgstame keliauti, tačiau visuomet malonu grįžti į savo namus Dubline.
Kai būsime seni, o mūsų gražios dienos bus praeityje, važiuosime į Mauricijų. Galbūt pusmetį gyvensime Lietuvoje, pusmetį – Mauricijuje. Kartais apie tai svajojame. Bet 5–10 metų pagyvensime Dubline.
Vimalis: Aš labai ilgiuosi savo šalies. Mano tėvai vis klausia, kada atvažiuosime. Planuojame tai padaryti spalį, per mano gimtadienį.
Raimonda: Į Mauricijų dviem dienoms nenuskrisi. Kelionė ilga, bilietai brangūs. Tapome materialistai. Viską planuojame, apie vaikus galvojame. Rūpinamės ateitimi.
Vimalis: Bet negali visų uždirbtų pinigų taupyti. Reikia juos leisti.
Raimonda: Pavyzdžiui, kosmetikai. (Juokiasi.)
Vimalis: Raimonda labai mėgsta kosmetiką, kvepalus. Aš ją myliu, tad vis pamaloninu naujais kvepalais.
Raimonda: Turiu visą kolekciją. Sužinojęs, kad tulpės – vienos mėgstamiausių mano gėlių, Vimalis vis eidavo pas tą pačią pardavėją ir klausinėdavo, kada prasidės tulpių sezonas.
– Vimalis dirba airiškame restorane. Raimonda, turbūt kasdien lepinatės ir jo ruošiamais patiekalais?
Raimonda: Man labai sunku laikytis dietos. (Juokiasi.) Vimalis puikiai gamina. Dubline veikia tik vienas nacionalinių Mauricijaus patiekalų restoranas. O lietuviško nėra.
Ketinome su Vimaliu tokį atidaryti – būtume ruošę lietuviškus valgius, rengę koncertus. Bet sužinoję, kiek tai kainuoja, nutarėme kol kas to nedaryti. Tam mes dar per jauni.
– Minėjote, jog jau galvojate apie vaikus. Jiems dar ne per jauni?
Raimonda: Norėčiau vaiko. Vimalis myli vaikus, o jie jį. Vimalis bus labai geras tėvas, o aš – gera mama. Išmokysiu savo vaikus visko, ką moku, – dainuoti, šokti, žaisti futbolą. Mūsų vaikai bus labai protingi.
Vimalis: Ir labai gražūs. Visada pamatę mišrių porų vaikus sakome: „Ir mūsų bus tokie gražūs.” Norėčiau dešimties.
Raimonda: Užteks ir penkių. Tik reikia didelio namo.
– Vimali, kaip Raimonda palepina jus?
Vimalis: Džentelmenai detalių nepasakoja. (Juokiasi.) Raimonda manimi labai rūpinasi. Jei ne ji, Airijoje jausčiausi vienišas.
Raimonda: Svetimoje šalyje labai svarbu jaustis kaip namie. Nors ir turėjome draugų, tol, kol nebuvome kartu, jautėmės vieniši.
– Ar jūsų virtuvėje dažnai garuoja lietuviški patiekalai?
Vimalis: Neseniai kartu gaminome šaltibarščius. Man patinka koldūnai, grybų sriuba, cepelinai.
Raimonda: Vienu metu cepelinai buvo mūsų mėgstamiausias valgis. Kartą ir Vimalis jų išvirė. Išėjo egzotiški: lietuviai nededa tiek žolelių.
Vimalis: Smagu, kai grįžtu po darbo namo, o Raimonda manęs laukia su skania vakariene. Bet tai nėra Raimondos pareiga.
– Kokios Raimondos pareigos namie?
Vimalis: Ji dainuoja, eina apsipirkti, užsuka į darbą manęs aplankyti.
Raimonda: Tvarkomės kartu.
– Raimonda, minėjote, kad mauriciečiai labai draugiški, linksmi. Ar dėl to supykote ant Seimo nario Andriaus Burbos, kai jis prabilo apie nevykusį medaus mėnesį egzotiškoje Mauricijaus saloje?
Raimonda: Taip. Be to, kaip jis gali viešai teigti, kad lietuvės turi tekėti tik už lietuvių? Taip pareiškęs Airijos politikas pakliūtų į didelę bėdą dėl rasistinių pareiškimų. Politikai negali bet ko sakyti per televiziją taip kaip aš. (Juokiasi.)
Vimalis: Visada galvok, ką sakai, – kartoju Raimondai.
– Vimali, ar Raimonda pasikeitė nuo jūsų draugystės pradžios?
Raimonda: Mes abu pasikeitėme. Nebesielgiame taip, kaip norisi vien man ar jam. Ieškome kompromisų. Aš – kaip ugnis. Jei man kas nors nepatikdavo, anksčiau sakydavau: „Viskas – viso gero visiems laikams.”
Dabar kalbamės. Mano mama pasakė: „Kai surasi gerą vyrą, viskas tau bus gerai.” Ji buvo teisi. Vimalis labai atsakingas. Jis galvoja apie šeimą, kalba apie tokius dalykus, apie kuriuos jo bendraamžiai net negalvoja.
Vimalis: Jei turi žmogų, su kuriuo norisi būti visą gyvenimą, kitaip galvoji, planuoji. Svarbiausia – kalbėtis ir būti kantriems.
Raimonda: Iš pradžių buvo labai sunku. Esame iš skirtingų pasaulio kraštų, tad ne vienas žmogus sakė: „Tau jis netinka.” Lietuviai – nacionalistai, bet susipažinę su Vimaliu visi pakeičia nuomonę.
– Vimali, kokia jūsų nuomonė apie lietuvius?
Vimalis: Praėjusiais metais per Jonines pirmą kartą vienoje vietoje mačiau tiek daug lietuvių. Buvau išsigandęs. Ant stalų buvo pristatyta daugybė degtinės butelių. Buvau vienintelis kitatautis. Bet vakaro pabaiga buvo šauni. Viena mergina mane pakvietė šokti tautinių šokių.
Po to karto geriau suprantu lietuvius. Jie draugiški, mėgsta bendrauti. Bet atrodo, kad pirmiausia jiems reikia išgerti.
– Jau metus esate susižadėję. Kada atšoksite savo vestuves?
Raimonda: Kai Vimalis pasipiršo, pamaniau, kad tuo viskas ir baigsis. Bet jo ketinimai labai rimti. Aš pasirengusi tekėti, jeigu tik jis mane ims. Jau žiūrinėju nuotakų sukneles.
Vimalis: Imsiu. Bet skubėti nėra kur. Mums reikės susituokti du kartus – Lietuvoje ir Mauricijuje. Mano šalyje vestuvės būna labai didelės.
Sueina giminės, visi kaimynai – mažiausiai 1000 svečių.
– Vimali, kaip tramdote Raimondą, kai ji pernelyg įsiplieskia?
Vimalis: Ji aistringa, bet niekam nekenkia. O jeigu pyksta, daro tai turėdama priežastį.
Raimonda: Vimalis mane išklauso ir leidžia man išsilieti. Labai svarbu mokėti išklausyti kitą. Juolab kad skiriasi mūsų kultūra, auklėjimas, tradicijos. Bet tie skirtumai mūsų gyvenimą daro gražesnį.
Vimalis: Nėra dalykų, kurių apie Raimondą nežinočiau. Tai labai svarbu, kad ateityje nebūtų staigmenų.
Raimonda: Jis apie mane daug prisiskaitė. Viską parodžiau pati. Nieko neslepiu. Tai ir yra mano problema, kad viską sakau atvirai.
Vimalis: Kartoju jai, kad ji turėtų būti atsargesnė. Yra žmonių, kurie gali pasinaudoti jos nuoširdumu.
Raimonda: Vimalis stengiasi mane nuleisti ant žemės ir moko būti kantrią. To jau išmokau. Jei daužyčiau lėkštes, niekas nepasikeistų. Vimalis uždarytų duris.
Vimalis: Man nepatinka dramos. Kai aš kalbu, man turi būti atsakoma tuo pačiu tonu. Jeigu Raimondai nesiseka to daryti, aš nebekalbu.
Raimonda: Kai namuose tyla, žinau, kad kažkas negerai.
– Vimali, ko jūs išmokote iš Raimondos?
Vimalis: Kaip kitą žmogų kasdien mylėti vis karščiau. Raimonda suvirpino mano širdį.
Ji dainuoja taip puikiai, kad viską aplinkui pamirštu. Kai girdžiu jos balsą, nenoriu net pajudėti. Būna taip jauku, jaučiu, kad esu namie.
Klausydamasis Raimondos dainavimo myliu ją dar labiau. Man nesvarbu, ar ji žinoma, ar – ne. Ji – mano Raimondita. Mano vienintelė.
Švelniabalsė dainininkė Raimonda Masiulytė (25 m.) – tarsi ugnis. Atrodo, kad ir ko ji imasi, skandalai ir konfliktai neišvengiami. Tačiau prie savo sužadėtinio, iš Mauricijaus salos kilusio bendraamžio Vimalio Ramchurno Raimonda atrodo švelni lyg katė. Kaip nedidelio ūgio ramiam jaunuoliui pavyko pažaboti galingo stoto nenuspėjamą nenuoramą?