Azartiška sirgale D. Varnaitė tapo jau prieš kelis dešimtmečius: vaikystėje ją ir brolį Osvaldą į legendinės Vilniaus „Statybos” rungtynes vesdavosi tėvas.
Jis savo atžalas dažną savaitę nusivesdavo ir į sostinės „Žalgirio” futbolo stadioną – šeima sirgdavo ir už „Žalgirio” futbolininkus.
„Tėvas dabar rungtynes stebi per televizorių, brolis arenose irgi retas svečias, todėl likau viena”, – apie pomėgį laisvalaikį leisti tarp sirgalių pasakojo departamento direktorė.
Vyriausioji šalies paveldosaugininkė nemėgsta būti pirmose aistruolių gretose, todėl mažai kas žino apie jos aistrą krepšiniui.
Tiesa, pavaldiniams ne paslaptis, kur vakaroja direktorė, todėl kitą rytą po rungtynių apie lietuvius vienijantį krepšinį dažnai pakalba ir solidūs kultūros paveldo ekspertai.
„Einu palaikyti mėgstamos komandos, nes žaviuosi visą tautą vienijančia bendrumo idėja. Niekam ne paslaptis, kas krepšinis buvo mūsų tautai sovietmečiu, negaliu atsižavėti, kaip jis ir dabar suvienija skirtingų kartų, profesijų žmones”, – prisipažino D.Varnaitė.
Paveldosaugininkę į sirgalių būrį traukia ir galimybė susipažinti su įvairių profesijų atstovais. Aistruolių tribūnose galima sutikti ir architektų, ir mokytojų, ir ministerijų darbuotojų, ir verslininkų.
„Tai – aktyvūs ir įdomūs žmonės, įpratę turiningai leisti laisvalaikį”, – apie pomėgį pasakojo aukštas pareigas einanti valdininkė.
D.Varnaitė nesigiria naujiems pažįstamiems, kur dirba. Dauguma tik vėliau sužino, kad greta pergalės dainas dainavo paveldosaugininkų vadovė. „Mes apie darbą nekalbame, nes visi susirenkame tik dėl krepšinio”, – sakė krepšinio aistruolė.
Vilnietę tarp šėlstančių sirgalių galima išvysti beveik visose „Lietuvos ryto” komandos namų rungtynėse.
Departamento vadovė sostinės ekipos namų rungtynių nebepraleidžia nuo tada, kai klubas persikėlė žaisti į „Siemens” areną.
Šį sezoną D. Varnaitė su bendraminčių grupe buvo išsiruošusi ir į keletą išvykų – palaikė numylėtinius per VTB jungtinės lygos mačą Čekijoje, kur „Lietuvos rytas” kovėsi su Nimburko ČEZ. Ta pati sirgalių grupė buvo atvykusi ir į Šiaulius, kur vilniečiai kovėsi BBL finalo ketverte.
D. Varnaitė aistringai palaiko ne tik sostinės ekipą – ją galima išvysti ir dažnose Lietuvos rinktinės varžybose. „Ir jaunių, ir jaunimo, ir vyrų rinktinė vienija tautą”, – priežastį keliauti paskui komandą įvardijo valdininkė.
Pirmą kartą D. Varnaitė su rinktine keliavo per visišku fiasko pasibaigusį Europos čempionatą Lenkijoje. Vilnietė su bičiuliais palaikė savo numylėtinius nuo pirmų iki pat paskutinių rungtynių – keliavo nuo Vroclavo iki pat Katovicų.
Per ne vienus metus vilnietė susirado būrį bendraminčių, su kuriais per čempionatus nepraleidžia progos pasižvalgyti po apylinkes – aistruoliai laisvalaikiu apžiūri vietos architektūros, gamtos paminklus, muziejus.
Aistruolių būryje yra ir itin senų draugų, su kuriais daugiau kaip prieš porą dešimtmečių baigtos studijos Vilniaus universitete.
Praėjusi vasara D. Varnaitei buvo ypač turininga. Ji krepšiniui skyrė beveik visas atostogas – iš pradžių lydėjo Lietuvos devyniolikamečių rinktinę per pasaulio čempionatą kaimyninėje Latvijoje, po to palaikė nacionalinę vyrų rinktinę.
Per turnyrą Latvijoje tarp aistruolės daiktų atsirado ir pirmasis talismanas – 2011 m. Europos čempionatui skirta proginė 1 lito moneta.
Bet šis talismanas sėkmę atnešė tik per pasaulio jaunimo čempioną – auksą laimėjo visas turnyro žvaigždes nustelbusio Jono Valančiūno vedami devyniolikmečiai. Per Europos vyrų čempionatą mūsų šalies rinktinė ketvirtfinalyje suklupo prieš makedonus.
„Taip, kelionės, bilietai, pragyvenimas kainuoja, bet mes, lietuviai, esame išradingi – susirandame pigesnę pastogę, patys ruošiame maistą, kartu sumokame už degalus”, – pasakojo niekada prašmatnių viešbučių neieškanti ir su bendraminčių būreliu gyvenanti D. Varnaitė.
Paveldosaugininkė tikino neturinti numylėtinių ir nepalaikanti kurio nors vieno krepšininko – serganti už komandą. Tačiau ji neįstengia nuslėpti simpatijų J. Valančiūnui ir Renaldui Seibučiui.
„Abu šie krepšininkai neįtikėtinai patrauklūs, yra intelektualūs žmonės, su kuriais malonu bendrauti, – sakė sirgalė. – Jie neišpuikę, nuoširdžiai bendrauja su aistruoliais, turi puikų humoro jausmą.”
D.Varnaitės simpatijų nusipelnė ir amerikietis Chuckas Eidsonas, kurio žvaigždė sužibo sostinės ekipoje: „Jis irgi niekad nepraeidavo pro sirgalius, buvo tikrai išskirtinė asmenybė.”
Paveldosaugininkė mielai pabendrauja ir su auksine vadinamos jaunimo rinktinės strategu Kaziu Maksvyčiu. Sostinės „Sakalų” ekipai vadovaujantį trenerį D. Varnaitė susitinka per „Lietuvos ryto” rungtynes.
„Į kitos Vilniaus komandos rungtynes nevaikštau, nes neužtektų laiko. Tačiau visada sergu už bet kurią Lietuvos komandą, kuri žaidžia tarptautiniuose turnyruose, – pasakojo sirgalė. – Porą valandų trunkanti emocinė iškrova padeda pabėgti nuo visų rūpesčių.”