Larisa prieš kelerius metus pradėjusi dirbti televizijoje pajuto kur kas didesnį aplinkinių dėmesį. Tačiau pastarasis moters nevargina. Aktorė sako, kad lietuviai – gana santūrūs žmonės ir atpažinę televizijoje matytą veidą tik nusišypso, kartais užkalbina, tačiau gatvėje agresyviai už rankovių tikrai netampo.
Aktorė neslepia – daryti pertrauką buvo priversta dėl artimuosius užklupusių sveikatos problemų, tačiau tuoj pat patikina, kad gyvenimas be kamerų buvo ne mažiau įdomus ir intensyvus.
Per tuos metus aktorė nespėjo pasiilgti televizijos, mat buvo pakankamai darbo Vilniaus mažajame ir „Domino“ teatruose, o kur dar romansų koncertai. „Kadangi per šį laiką teko daugybę kartų minti ligoninės slenkstį, grįžimas į filmavimo aikštelę pasibaigus artimųjų sveikatos problemoms buvo tikra atgaiva. Dirbome su puikia komanda. Mano herojė naujajame seriale gyvena labai gražiame name, ant skardžio. Nė nemaniau, kad Vilniaus apylinkėse yra tokių gražių vietų.
Šį kartą aš būsiu kerštinga sužaloto vaikino motina. O kas man beliko, kaip tik vaidinti mamas ir močiutes, - juokiasi Larisa. - Vaidmuo kiek kitoks nei mano iki šiol suvaidintieji, bet taip pat labai įdomus. Šį kartą aš ir pati stengiausi būti kitokia, kad neatsibosčiau žiūrovams.“
L. Kalpokaitė juokiasi iš tų, kurie kritikuoja teatro aktorius, nusprendusius padirbėti televizijoje: „Aš nesuprantu, o tai kas tuomet toje televizijoje turi dirbti? Nieko nemokantys berniukai ir mergaitės? Čia ne tik kad ne lengvesnis, bet netgi sunkesnis darbas nei teatre.
Prieš išeidamas į sceną tu savo vaidmenį tobulini kone kelis mėnesius, o filmavimuose turi dirbti greitai ir produktyviai. Jei suklysti, tavo klaidos iš karto matosi kadre, o tada jau būna gėda.
Man ši tema primena pasakėčią apie lapę ir vynuogę – neišėjo pasiekti vynuogių – tai aš jų ir nenorėjau. Manau, kad tiems, kas kritikuoja televizijos aktorius, šis posakis puikiai tinka.“
Žinoma aktorė niekada nesmerkia ir tų kolegų, kurie nusprendžia dalyvauti įvairiuose šokių ar dainų projektuose: „Mes ne visada gauname būtent tokius vaidmenis, kuriuose galėtume pademonstruoti visus savo talentus. O jei aktorius puikiai šoka, puiku, jei jis gauna galimybę. Kritikuoja tie, kurie patys nieko neveikia.“
Larisa prisipažįsta pati sau esanti pakankamai kritiška, todėl ne visada nori žiūrėti į save žydrajame ekrane. „Vakarais, kai rodo serialus, aš paprastai būnu ne namie, todėl retai kada seku savo darbą. Bet jei ir galiu, pasižiūriu į save tik tam, kad sužinočiau, gėda už save ar ne.
Žinote, jau nebe tas amžius, kad galėčiau tiesiog savimi grožėtis. Visi juk norime būti gražesni, jaunesni ar plonesni. Bet yra kaip yra. Aš daugiausia stengiuosi įvertinti, profesionaliai ar ne yra atliktas darbas“, - sako Larisa.
Aktorė patikina, būti aktoriumi Lietuvoje – nelengva: „Man labai gaila jaunų aktorių, kurie negauna darbo, todėl yra priversti veikti kažką kito. Bet šitoje profesijoje lengva niekada nebuvo. Buvome ir esame vargšai. Reikia su tuo susitaikyti, jei nori dirbti šitą darbą. Sako, vilką peni kojos, tai taip ir mes – jei pats nebėgsi, neieškosi, niekas nieko tau nepasiūlys. Turime mažą rinką, o aktorių – nemažai.“