J. Valančiūnas sutiko dalyvauti šioje akcijoje nedvejodamas. Kaip jis pats sakė, krepšininkui rūpi ne tik jo karjera, bet ir visuomenė, kurioje jis užaugo: „Jaunimas yra Lietuvos ateitis, kaip mes jį išauklėsime dabar, tokią visuomenę turėsime ir ateityje. Lietuva bus perspektyvi šalis tik tada, jeigu jos piliečiai bus blaivūs. Mes turime stengtis padėti jauniems žmonėms tobulėti. Labai gerai, kai turi kažkokį tikslą, kurio sieki. Ir tai nebūtinai turi būti krepšinis. Tiesiog reikia žinoti, kad alkoholis siekti tikslų nepadeda. Reikia mokėti atsirinkti, ko tu nori iš gyvenimo.“
Krepšininkas savęs nelaiko visišku abstinentu. Išgerti vieną kitą bokalą alaus nėra didžiausia blogybė. Viskas, ko reikia, tai saikas. „Nesu šventas, kartais alkoholį vartoju. Pirmą kartą svaigiųjų gėrimų paragavau būdamas septyniolikos. Kas nupirko? Geri dėdės“, - šyptelėjo sportininkas.
J. Valančiūnui buvo surengta speciali fotosesija, kurioje jis įkūnijo save patį ir visai kitą Joną – nusikaltėlį alkoholiką. Pamatęs grimo rezultatus krepšininkas buvo šokiruotas ir nustebęs, tačiau Jonas savimi pasitiki, todėl nebijo būti parodytas kitoks: „Gerai, kad tai tik grimas. Nepilnamečių alkoholio vartojimas nepriveda prie gerų dalykų, todėl visomis priemonėmis tai reikia drausti.“
Paklaustas, ar nesigaili jaunimo vakarėlius ir šventes, kuriose būdavo apstu alkoholio, iškeitęs į krepšinio aikštelę, sportininkas nedvejodamas atsakė: „Reikia mokėti pasirinkti. Man niekada netrūko valios, todėl nebuvo sunku atsisakyti linksmybių ir alkoholio. Aš visada žinojau, ko noriu iš gyvenimo. Tai man ir padėjo“, - portalui lrytas.lt sakė J. Valančiūnas.
Kampanija „Prieš alkoholį nepilnamečiams“ tapo prieš metus Lietuvos aludarių gildijos vykdytos socialinės reklamos kampanijos „Už jaunimo saviraišką be alkoholio“ tęsiniu. Anuomet kampanijos veidais buvo parinkti tenisininkas Ričardas Berankis, krepšininkas Martynas Gecevičius ir muzikantas DJ Mamania.
Naujausias tyrimas rodo, kad Lietuvoje jaunimas ir toliau be vargo randa būdų kaip įsigyti alkoholio net ir esant palyginti griežtai alkoholio prekybos kontrolei. Negana to, nemaža tolerancija jaunimo alkoholio vartojimui ir namuose – tėvai dažnai neprieštarauja, kai paaugliai vartoja alkoholį gimtadienio ar panašia proga.
Lietuvos įstatymai draudžia jaunesniems nei 18 m. asmenims vartoti alkoholinius gėrimus, tačiau iš tiesų daugiau nei trečdalis nepilnamečių alkoholį vartoja dažniau nei kartą per mėnesį, dar 21 proc. alkoholio ragauja bent kartą per mėnesį, 14 proc. – kartą per savaitę, o 3 proc. – kasdien ar beveik kasdien.
Tik 9 proc. apklaustų nepilnamečių alkoholinių gėrimų visai nėra vartoję.
Tokius rezultatus atskleidė 2012 m. gegužės mėnesį Lietuvos aludarių gildijos užsakymu „Spinter tyrimų“ atlikta reprezentacinė jaunimo apklausa.
Negana to, net 88 proc. nepilnamečių teigia galintys be didesnio vargo įsigyti alkoholio. Jaunimas linkęs aplenkti didelius prekybos centrus ar barus, mat čia patiems įsigyti alkoholio mažai šansų.
Paauglių vertinimu, pačiam lengviausia alkoholinių gėrimų įsigyti vietinėje nedidelėje parduotuvėje (80 proc. mano, kad tai padaryti nesunku) ir kioske (77 proc.)
Nepilnamečiams sunkiau gauti alkoholio kavinėje ar bare (52 proc. nurodė, kad „sunku“) ir prekybos centre (68 proc.)
Tyrime net 64 proc. nepilnamečių nurodė, kad alkoholio jiems nuperka pilnamečiai pažįstami arba „geri dėdės”. Itin neramina tai, kad net 31 proc. apklaustųjų jaunuolių pripažino, jog jiems alkoholio pirkę ar leidę vartoti tėvai (pavyzdžiui, per gimtadienį).
„Šie faktai rodo, kad Lietuvoje gana neblogai veikia valstybės gėrimų gamintojų ir prekybininkų kontrolės mechanizmas, taip pat savireguliacijos priemonės, tačiau to nepakanka, nes pati visuomenė pro pirštus žiūri į paauglių alkoholio vartojimą“, - situaciją komentavo tyrimą užsakiusios Lietuvos aludarių gildijos vadovas Saulius Galadauskas.
Anot gildijos vadovo, už alkoholio vartojimo prevenciją ir įstatymų laikymąsi atsakomybę prisiimti turi ir šeima, ir mokykla, ir, žinoma, pats asmuo. Įstatymai pakankamai griežti ir negalime kaltinti kontroliuojančių institucijų, jeigu jaunieji pilnamečiai yra „solidarūs“ su nepilnamečiais ir nuperka jiems alkoholio, jau nekalbant apie suaugusius, tuo labiau tėvus.
Pasak S. Galadausko, tokios padėties neįmanoma ištaisyti įstatymais ar baudomis, o tik keičiant pačių suaugusiųjų požiūrį ir visuomenės toleranciją tokiems veiksmams.
