- Dėl kokios priežasties jūs atvykote į Lietuvą?
- Suprantu, kad skambės banaliai, bet visada siekiau tobulėti. Lietuvoje tai ir darau, be to, čia susiradau gausybę draugų. Jie - ta priežastis, dėl kurios nenoriu palikti jūsų - nors gal reikėtų sakyti mūsų - šalies.
- Įsikūrėte Lietuvoje ilgam?
- Kol kas sunku pasakyti, kiek čia liksiu. Manau, kad galėčiau apsistoti ilgesniam laikui - jau moku lietuvių kalbos pagrindus ir nuolat juos tobulinu.
- O kaip širdies reikalai?
- Merginos sako, kad mano akcentas - labai mielas. Aišku, kad merginų dėmesio netrūksta, draugų taip pat turiu būrį. O dabar štai ir televizijos žvaigžde tapau.
- Kokį įspūdį jums paliko Lietuva? Kokius matote didžiausius plius ir minusus?
- Didžiausias pliusas yra draugai, kuriuos čia susiradau. Gyvenime nebuvau sutikęs tiek draugiškų žmonių.
Minusas? Jūsų žiemos, žinoma. Neįsivaizduoju, kaip jas išgyvenate, juolab kad žiema, kaip ją suprantu aš, čia prasideda spalį ir tęsiasi iki balandžio. Šalta!
- Indijoje turbūt palikote savo šeimą...
- Žinoma. Indijoje šeimos tradiciškai didelės, šeima laikome ir tetas bei dėdes, pusseseres bei pusbrolius, todėl šeimos susibūrimuose dalyvauja keli šimtai svečių. Aišku, pasiilgstu jų, tačiau naujoji mano šeima yra žmonės, kuriuos radau Lietuvoje.
- Ar Lietuvoje sulaukiate daug dėmesio dėl savo kitoniškumo?
- Man patinka būti kitokiam. Žinote, Indijoje gyvena daugiau nei 1,2 mlrd. žmonių. Ar bent įsivaizduojate, kaip sunku kuo nors išsiskirti tenai? O čia man užtenka išeiti į gatvę. Aišku, kad sulaukiu kiek daugiau dėmesio, nei mano draugai lietuviai, bet dažniausiai į tai nė nekreipiame dėmesio. Na, o draugai, su kuriais ir leidžiu daugiausiai laiko mane priima tokį, koks esu.
Kalbant apie įdomias situacijas – tai daugiausiai visokios smulkmenos, kurias čia pat pamirštu. Kol kas pati įdomiausia situacija, jei atvirai - kvietimas filmuotis. Štai po jo dėmesio sulaukiu kur kas daugiau.