Aktorė N. Narmontaitė seriale vaidina žiaurią vaikų globos namų auklėtoją Liuciją, kurią vaikai pravardžiuoja Liuciferiu.
Aktorė prisipažino, kad šiam vaidmeniui įkvėpė viena jos pikta mokytoja.
— Kokia yra jūsų herojė?
— Liucija — įvairialypė. Pirmąją serialo dalį ji yra tarsi žmogus, įspraustas į rėmus: vadovaujasi taisyklėmis, laikosi griežtos disciplinos, netgi šiek tiek fašistuoja.
Liucija nekenčia prieštaravimų, nepripažįsta kompromisų, yra prisiekusi karjeristė, bet kokia kaina siekianti užimti vadovaujamą postą. Ji yra iš tų žmonių, kuriems tikslas pateisina priemones.
Tai — žmogus be skrupulų. Negana to, nelabai mylinti vaikus. Vaikų globos namai tokiam žmogui dirbti turbūt nėra tinkamiausia vieta.
O vėliau ji pasikeičia, tampa gera ir jausminga.
— Ar jūs pati gyvenime esate griežta ir reikli?
— Vienintelis dalykas, dėl ko sutinku su savo heroje, yra disciplina. Man tai labai svarbu. Nekenčiu vėlavimo ir labai nepatinka, kai esu verčiama ko nors laukti. Jei tai kartojasi, tuomet jau po trečio karto supykstu.
Tačiau apskritai norint mane supykdyti reikia dirbti labai ilgai. Aš greitai atsileidžiu ir viską užmirštu.
— Ar savo sūnų (N. Narmontaitės sūnui Simonui yra 27 m. — Red.) auklėjote griežtai?
— Aš į jį įsiklausydavau. Be to, mano sūnus buvo disciplinuotas. Gal tokį geną gavo iš manęs? Man nė sykio nereikėjo jo žadinti į mokyklą iki pat dvyliktos klasės. Žinoma, keldavausi kartu su juo, kai reikėdavo, lydėdavau į mokyklą. Vis dėlto nėra buvę, kad jis pavėluotų ar neatsikeltų laiku, net ir po ilgų vakarėlių ar sunkių kelionių.
Su sūnumi buvome geri draugeliai. Dviese daug keliaudavome. Labai gerai sutariau ir su jo draugais. Buvau griežta mama, bet neperžengdavau ribų.
— Pamilusi jūsų herojė pasikeičia, tampa kitokiu žmogumi. Ar manote, kad meilė tikrai gali pakeisti žmogų?
— Manau, kad taip. Šią heroję nešiojausi savyje labai seniai. Ji atėjo iš paauglystės — turėjau mokytoją, kuri mane taip traumuodavo, kad bijodavau jos pamokų ir nemėgau jos dėstomo dalyko.
Pagalvojau, kad tos mokytojos charakterį kur nors dar panaudosiu. Kurdama šį vaidmenį sudėjau visas jos savybes.
— Ar jus pačią meilė pakeitė?
— Dabar esu gatvėje, nejauku apie tai kalbėti — žmonės klausosi. Geriau tegul Paulius (Prieš porą metų aktorė ištekėjo už buvusio LNK generalinio direktoriaus, lektoriaus, derybų konsultanto ir jachtos kapitono Pauliaus Kovo. — Red.) atsako į šį klausimą. (Juokiasi.)
— Žurnalų puslapiuose dažnai matome nuotraukų, kur jūs su Pauliumi plaukiojate jachta. Ar buvote aistringa buriuotoja ir iki jūsų pažinties?
— Aš ir dabar tokia nesu, ir niekada nebuvau. (Tyliai šnabžda.)
Vakar myniau per miestą dviračiu — apėmė tokia palaima. Man labai patinka jausti po kojomis žemę, vaikščioti miške, būti prie jūros, bet ant smėlio.
Kartais rizikuoju ir plaukiu jachta, tačiau aistringa buriuotoja nesu. Greičiau atvirkščiai — esu didelė bailė.
— Į socialinį tinklą „Facebook” neseniai įkėlėte nuotraukas, kur jūsų rankose — įspūdingos lydekos. Esate užkietėjusi žvejė?
— O, tai mano didžiausias pomėgis, kuris po truputį pagavo ir Paulių. Taip, taip, tai aš jį užkrėčiau žvejyba. Juk negali jis vienas nuolat stengtis viskuo mane užkrėsti. (Juokiasi.)
Dabar jau ir jis rimtai įklimpo į žvejybą. Turbūt nėra laisvos minutės, kurios neišnaudotume žvejybai — iškart vyniojame meškeres.
— Garsėjate ir kaip puiki mezgėja bei keliautoja. Kuris pomėgis jums teikia didžiausią malonumą?
— O kam tuos pomėgius rikiuoti? Juk viską galima daryti kone vienu metu. Kai nekimba žvejyboje ir reikia palaukti kokį pusvalandį, čiumpu virbalus. O keliaujant dar dažniau galima pamegzti — jei oro uoste nematyti įdomių personažų ir nėra ko stebėti, visuomet mezgu.
— Kokius vaidmenis šiuo metu kuriate teatre?
— Teatre šiuo metu esu be etato. Viena vertus, gerai — galiu rinktis. Kita vertus, yra daugiau šansų nepatekti niekur, nes pirmiausia duodama darbo etatiniams aktoriams. Vis dėlto teatre esu labai laiminga.
Mažajame teatre visą sezoną vaidinau trijuose spektakliuose: „Meistriškumo pamokoje” (Aktorė vaidino Marią Callas. — Red.), „Selavy” ( „C’est la vie” — liet. „Toks gyvenimas”) ir „Palaukit, kieno čia gyvenimas?”. Per visus juos salė būdavo sausakimša.
Jaunimo teatre vaidinu Algirdo Latėno režisuotame spektaklyje „Kapinių klubas” kartu su Egle Gabrėnaite ir Elvyra Piškinaite.