Anksčiau apie grupės „69 danguje” narę N. Pareigytę gerbėjai žinojo daug. Aštuntus metus gyvuojančioje grupėje dainuojanti mergina pasakojo apie savo laimę ir sunkumus, apie mėgstamas salotas ir kone vaiku vadintą šarpėjų veislės augintinę Zarą. Neslėpdavo ji ir savo draugysčių su vyrais.
Gerbėjai žinojo, kada jų mėgstama atlikėja pradėjo draugauti su „Lietuvos ryto” komandos krepšininku A.Jomantu, kada jie kartu apsigyveno, kaip puoselėjo jausmus ir kada pasuko skirtingais keliais.
Praėjusią vasarą Nijolė pradėjo draugauti su bendraamžiu verslininku R.Rukaičiu. Kai pasklido kalbos, kad atlikėja laukiasi kūdikio, ji atsitvėrė tylos siena: neneigė šios naujienos, tačiau ir nepatvirtino.
„Stiliui” prabilusi apie savo gyvenimo pokyčius Nijolė paaiškino, kodėl iki šiol niekam kitam nedavė interviu: ji jaučiasi tokia laiminga, kad baisu ta laime atvirai dalytis.
Apie mylimąjį – Kauno naktinio klubo „BarBar’a” bendraturtį N.Pareigytė kalba atsargiai.
„Jis nenori viešumo”, – paaiškina dainininkė.
– Po pusės metų su grupe „69 danguje” grįžote į sceną. Kas nutiko? Gal pertrauka buvo reklamos triukas? O gal pritrūkote dėmesio ar buvote pavargusios?
– Pavargome. Praėjusi vasara buvo labai sunki, daug dirbome. Karina laukėsi vaikelio. Į sceną kartais lipome kaip robotai, dirbtinai. Išsisėmėme. Vasarą norėjosi ilsėtis.
Buvome pajūryje, kur grynas oras, jūra, tačiau galvodavome ne apie poilsį, o apie tai, kad vakare vėl reikės koncertuoti. Turėdavome po vieną laisvą dieną per savaitę pabūti su artimaisiais, šeimomis.
Nenorėjome nieko daryti, nebesugebėjome kurti. Prisidėjo ir Karinos nėštumas, Godos išvykimas į Ukrainą. Tad šios pertraukos reikėjo, kad vėl norėtume ką nors daryti, kurti, lipti ant scenos, matyti žmones.
– Kai nutarėte skirstytis, nutuokėte, kad jau po pusmečio gerbėjai jus matys scenoje?
– Tuo metu buvo daug klaustukų. Mūsų stovykloje nuomonės išsiskyrė. Vienos manė, kad tai jau tikrai pabaiga, kitos – kad šioje istorijoje kol kas reikia padėti daugtaškį.
Daugtaškis visada yra geriau nei taškas. Laiko, kiek grupė bus išsiskyrusi, nenubrėžėme. Žinojome, kad mūsų vietos niekas neužėmė. Išėjome aukštai iškeltomis galvomis, taip pat ir grįžome.
Neužėmėme kieno nors vietos. Per septynerius metus mes ją išsikovojome sunkiu darbu, koncertais, o ne intrigomis ar skandalais. Turime didžiulės patirties, grįžome į tą pačią šiltą vietą.
Mes neturime konkurentų, drąsiai galiu tai pasakyti. Tos merginų grupės, kurios neseniai susikūrė, neturi tiek patirties ir tiek įdirbio. Neketinu nieko žeminti, bet viską reikia pelnyti darbu.
– Tuomet Karina laukėsi, Goda buvo išvykusi. Jūs buvote ta, kuriai, atrodė, labiausiai skaudės dėl grupės iširimo, kuriai tarsi nebeliko ko veikti.
– Seniai nebegyvenu pagal stereotipus, gyvenimo nededu į jokius rėmus. Būdama viena, be šeimos, nesijaučiau blogai. Visada džiaugiausi grupės narių sėkme, jų šeimomis, vaikais.
Mes ne kartą laužėme stereotipus, parodėme, kad linksmintis gali ir šeimas turinčios moterys. Juk nedainuosi visą gyvenimą, nebūsi žvaigždė.
Širdyje visada norėjau šeimos, vyro, vaikelio. Matyt, tam dar nebuvo laikas, Dievulis nedavė. O šiandien jau tas procesas prasidėjęs, tai – jau nebe svajonės. Reikėjo atsargiau svajoti. (Juokiasi.)
– Kiek jums svarbi kitų nuomonė, komentarai, kad jums vėl prireikė dėmesio, garbės?
– Man visada svarbi tėvų, mylimo žmogaus ir scenos kolegių nuomonė. Su merginomis puikiai sutariame, esame draugės. Visa kita... Atsižvelgiu į protingų, atsakingų, profesionalių žmonių kritiką. Niekada į tai nenumoju ranka.
Nekenčiu piktų žmonių, melagių. Jie šmeižia kitus norėdami atsikratyti savo trūkumų, nelaimingos vaikystės prisiminimų. Nuo tokių komentarų jau seniai esu užsiauginusi storą odą, man būtų gėda į juos reaguoti. Tad numoju ranka – tegul šneka kas ką nori.
– Ką veikėte pusmetį, kai nekoncertavote?
– Poilsiavau! Laikas sau, šeimai, miegas, knygos, televizorius – Dieve, kaip buvau viso to pasiilgusi!
– Lietuva scenoje jus mato blizgančias, seksualias, pasitempusias ir žavingas. Kokia Nijolė Pareigytė yra nulipusi nuo scenos?
– Mūsų traukinukas buvo nuvažiavęs tiek toli, kad žmonės mus matė visokias – ir blizgančias, ir paprastas, nuoširdžias. Visada buvau savimi, nesistengiau atrodyti nei geresnė, nei blogesnė.
Tikiu, kad žmonės mus gerbia dėl to, kad nevaidinome. Juk visi esame vienodi, tik mums atiteko kitoks darbas. Tai nesuteikė teisės būti nenatūraliomis. Niekada nebuvau nei labai graži, nei išskirtinė. Gal tik pagavau laimingą žvaigždę.
Anksčiau dėmesys mane traumuodavo, tačiau tai buvo mūsų darbo dalis, turėjau su tuo susitaikyti.
Dabar sugrįžome laisvos, nebegyvename tuo ritmu, koks buvo anksčiau. Galime sau leisti rinktis, kur vyksime koncertuoti, o kurio pasiūlymo atsisakysime.
– Šiandien apie karjerą galvojate mažiau? Nebekoncertuosite po kelis kartus per dieną?
– Ne, mūsų prioritetai kiti – šeima, vaikai. Anksčiau grupė buvo svarbiausia, o dabar ji – tik šalia. Esame laisvos rinktis.