Džiazo dainininkės karjeros siekianti E.Jocytė dėl scenos ryžosi drastiškai atsikratyti kūno svorio. Prieš dvejus metus atlikėjai, tuo metu svėrusiai 150 kilogramų, buvo atlikta skrandžio mažinimo operacija.
Iki tol Evelina buvo išbandžiusi daugybę dietų, nutukumą gydėsi medikamentais, tačiau visos pastangos nueidavo veltui. Nutraukus gydymą buvęs svoris ne tik grįždavo, bet ir gerokai šoktelėdavo.
„Jeigu kuri nors dieta šimtu procentu būtų veiksminga, jų nebūtų sukurta tiek daug. O gerdama medikamentus, vos negavau galo.
Nors svoris sparčiai krito, tie vaistai turėjo šalutinį poveikį nervų sistemai: sunkiai galėdavau susikaupti, atsirado baimė, nemiga, nervingumas.
Su manimi tapdavo sunku susikalbėti, nes būdavau pavargusi: arba visai neužmigdavau, arba miegodavau dvi paras”, – prisiminė E.Jocytė.
Didžiausią savo kūno svorį – 160 kilogramų – E.Jocytė pasiekė būdama penkiolikametė. Merginai buvo diagnozuotas trečio laipsnio nutukimas.
Dėl didelio svorio skaudėdavo kojas, o vėliau iškrypo klubo sąnarys. Evelinai teko gultis ant operacinio stalo – sąnarį sutvirtinti varžtais.
E.Jocytė dėl nutukimo buvo atleista nuo fizinio lavinimo pamokų, nes ji negalėjo atlikti paprastų užduočių – bėgti ar prisitraukti prie skersinio.
Evelinai dėl didelio antsvorio ne tik būdavo sunku susilenkti ir vaikščioti, ją persekiojo bendramokslių patyčios.
Į širdį skaudžiai smigdavo nepagarbūs žodžiai „stora”, „celiulitinė karvė”. Dėl įžeidinėjimų Evelina nuolat būdavo liūdna.
Tik įstojusi į Vilniaus universitetą studijuoti istorijos E.Jocytė šiek tiek lengviau atsikvėpė, nes įžeidinėjimų dėl antsvorio gerokai sumažėjo.
Tačiau mergina neišvengdavo ją nulydinčių pagiežingų šypsnių.
„Į tuos žmones nekreipiau dėmesio, nes žinojau, kad jie – nekultūringi. Mane supanti aplinka buvo visai kitokia – mūsų namuose rinkdavosi išsilavinę, žinomi žmonės”, – patikino praeityje garsaus operos solisto 83 metų Jono Jocio jauniausia duktė Evelina.
Viename studentų vakarėlyje E.Jocytei užtraukus populiarią dainą „Summertime” (išvertus iš anglų k. – vasaros metas) daugelis nesitikėjo, kad ji turi skambų ir stiprų balsą. Pagyrimai apsvaigino būsimą istorikę, o ji pati suprato sėdinti ne savo rogėse.
Eveliną užvaldė noras tapti dainininke, todėl baigusi antrą istorijos kursą metė studijas.
M.K.Čiurlionio menų mokykloje fortepijono specialybę baigusi E.Jocytė ilgokai ieškojo savo kelio.
„Jaučiau, kad geriausia pianiste netapsiu. Bet domėjausi istorija, archeologija, todėl ir stojau į universitetą. Tik vėliau supratau, kad turiu balsą”, – pasakojo E.Jocytė, kurią dainavimo paslapčių moko tėvas, o rudenį ji ketina studijuoti džiazo vokalą Danijoje.
Pradėjusi dainuoti sostinės baruose Evelina suprato, kad pirmiausia jai reikia dėti didžiules pastangas susigrumti su antsvoriu – scenoje ji galėjo pasirodyti tik vilkėdama siuvėjos siūtas plačias ir ilgas sukneles, avėdama žemakulnius batus.
Dėl savo išvaizdos savikritiška dainininkė pripažino, kad apkūnumas ją sendino. Žiūrėdama savo nuotraukas Evelina jose tarsi matydavo ne save, o penkiasdešimetę moterį.
Atrodė, kad gyvenimas lekia tarsi pro šalį. Norėjosi scenoje dainuoti, judėti, šokti, bet dėl anstvorio Evelina negalėdavo atlikti net kelių žingsnių.
„Gydytojai man seniai pasakė, kad niekada nesversiu penkiasdešimt kilogramų. Esu plačių pečių, stambių kaulų, todėl niekada nebūsiu lyg nendrė”, – su tuo susitaikė E.Jocytė.
Matydama, kad jokiomis priemonėmis nesustabdys augančio svorio, dainininkė prieš porą metų pasiryžo skrandžio mažinimo operacijai.
Nors operacijos labai bijojo, permąsčiusi savo gyvenimą dainininkė nutarė, kad niekas kitas jo nepakeis.
„Tėvai neprieštaravo mano pasirinkimui. Manau, jie irgi vylėsi, jog operacija pakeis mano gyvenimą ir dėl to tapsiu laiminga”, – sakė Evelina.
Dabar jos akys švyti. Per porą metų pasikeitė ne tik kūno formos, bet ir gyvenimo būdas.
Dainininkė buvusią savo būseną, kai nešiojo didžiulį antsvorį daugiau nei du dešimtmečius, prisimena lyg per miglą. Jai atrodo, kad niekada ir nebuvo labai nutukusi.
Po operacijos dainininkė nebegalėdavo suvalgyti tiek maisto, kiek anksčiau, nebepersivalgydavo ir pamažu lieknėjo. Jau kurį laiką 180 centimetrų ūgio Evelinos svoris yra stabilus – 90 kilogramų.
Pasikeitė ne tik jos mitybos įpročiai, bet ir požiūris į gyvenimą. Krintant kilogramams dainininkė įgavo daugiau pasitikėjimo savimi, pradėjo daugiau šypsotis ir netgi suprato turinti humoro jausmą.
Evelina tapo draugų vakarėlių siela – pralinksminti ji gali net ir didžiausius paniurėlius. Neseniai E.Jocytė išgarsėjo į klubą išsitempusi savo bičiulį, kylančią baleto žvaigždę, santūrųjį Kiprą Chlebinską.
Šėlstančius klube juos užfiksavęs fotogtafas paprašė papozuoti meiliai apsikabinus. Evelina geram pažįstamam pakštelėjo į skruostą ir ant jo paliko raudonų lūpų dažų žymę.
Kai nuotraukos atsidūrė internete, baleto artistas neteko žado, kad išgarsėjo vos tik nuėjęs su Evelina į klubą.
„Mudu nesame pora”, – tikino E.Jocytė, kuriai vis dar neteko patirti abipusio stipraus jausmo.
Bet po operacijos ji parduotuvėse jau randa sau tinkančių jaunatviškų drabužių, renkasi trumpesnius sijonus, sukneles ir tikisi ką nors sužavėti.
Daugiausia džiaugsmo E.Jocytė patiria vaikščiodama po avalynės parduotuves.
Anksčiau mergina avėdavo 44 ar 45 dydžio batus, o tokių dydžių aukštakulnių Evelina negalėdavo rasti. Dabar džiaugiasi, kad jai tinka 42 dydžio aukštakulniai.
„Nebegaliu avėti kitų batų – tik aukštakulnius”, – džiaugėsi vargų dėl svorio atsikračiusi dainininkė.
Ji dar lanko privačias baletmeisterio pamokas. Rezultatai jau matyti – dainininkė daugiau juda scenoje.
„Įsitikinau, kad esu ir plastiška”, – atradimais džiaugėsi E.Jocytė.
Slapyvardis – lyg talismanas
Lietuvos muzikos padangėje E.Jocytė (nuotr.) žinoma Evelyn Joyce pseudonimu.
Kodėl ji pasirinko tokį sceninį slapyvardį? Tai yra ne tik atlikėjos pavardės anagrama (raidžių sukeitimas vietomis), bet ir mielas jai vardas, primenantis Londone gyvenančią draugę Joyce.
„Kai su ja susipažinau, jau vadinausi Joyce, nes užsienyje Jocytės pavardę vargu ar kas nors taisyklingai ištartų. Tad toks sutapimas buvo labai smagus, tačiau jau pažinties pradžioje radome ne tik vardų, bet ir biografijos panašumų – ji taip pat yra dainininkė.
Vėliau įsitikinome, kad esame giminingos sielos. Be to, iš visų man į galvą atėjusių pseudonimų Joyce įstrigo labiausiai ir, manau, liks visam gyvenimui”, – tikino Evelyn Joyce.
E.Jocytė – Evelyn Joyce – neseniai kartu su Dmitry Trap Ovčarovu Kauno „Fluxus ministerijos” atidaryme triukšmingai pristatė bendrą muzikinį projektą „D’n’B a’LIVE”, kurį puikiai priėmė publika.
„Vietoj planuotos valandos scenoje išbuvome beveik dvi, nes publika nenorėjo mūsų paleisti”, – džiaugėsi džiazo atlikėja, kuri improvizavo skambant grojamai dramenbeiso stiliaus muzikai.
„Kai darai tai, kas plaukia iš širdies, kai kuri kartu su žmogumi, kuris tave supranta be žodžių, kai tarp tavęs ir klausytojų užsimezga magiškas ryšys, tokiomis akimirkomis pradedu suprasti, kas yra laimė”, – neabejoja savo pašaukimą dainuoti pagaliau suradusi Evelyn Joyce.