Prieš dešimt metų Kristina ieškojo vietos, kur juodu su vyru galėtų būti niekieno netrikdomi. Nors ir vienas, ir kitas jau turėjo vietas, kur vasarodavo.
„Tose sodybose mums reikėdavo derintis prie vaikų ir anūkų. Todėl ir nusprendžiau paieškoti vietos tiktai mudviem su Algirdu”, – pasakojo K.Brazauskienė.
Tuomet ji perskaitė skelbimą apie skubiai parduodamą sklypą. Atvykusi jo apžiūrėti moteris net iki ežero negalėjo prasibrauti – taip viskas buvo užžėlę. Bet tai Kristinai nebuvo kliūtis – ji aplinką sutvarkė.
Iš pradžių pora nakvodavo rąstų namelyje.
„Visada stengdavausi Algirdui sukurti komfortišką aplinką, bet ilgainiui supratau, jog jam reikia daugiau erdvės, todėl nusprendžiau statyti erdvesnį namą”, – paaiškino K.Brazauskienė.
Ji išsirinko žinomo architekto Algirdo Kaušpėdo komandos kurtą projektą „Dvaras”. O kaip dvaras be kolonų? Kristina žino, kad yra tokių, kurie iš kolonų šaiposi.
Bet ji to norėjo ir dabar turi grakštų, moterišką, šviesų namą. Tiesa, projektą pakoregavo jos sūnus Ernestas Butrimas, vietoj palėpės įrengęs miegamuosius.
Įrengiant namą Kristinai buvo svarbu, kad jos sumanymams pritartų vyras.
„Tardavausi, bet Algirdui visuomet patikdavo, ką aš darydavau. Kita vertus, patirties turėjau per akis. Juk prižiūrėjau sovietiniais laikais veikusių svečių namų remontą, viešbučio „Draugystė” rekonstrukciją.
Brėžinius moku skaityti, juk tris kursus mokiausi buvusiame Kauno politechnikos institute. Paskui ekonomikos studijas baigiau Vilniaus universitete, o šešerius metus dirbau projektavimo institute”, – žvelgdama į vėjo švelniai šiaušiamą ežerą pasakoja Kristina.
Nors namas puikus, moteriai suskausta širdį – vyras įrengtų namų nepamatė.
Paskutines A.Brazausko Kūčias 2009 metais jo žmona norėjo surengti naujame name, pakviesti vaikus ir anūkus. Bet tada vyras paprašė patausoti jėgas ir švęsti Vilniuje, Turniškėse.
„Turbūt jau jam pačiam buvo sunku... – spėja moteris. – Bet jis iš tiesų manimi labai rūpinosi. Turbūt nė vienas vyras nėra taip gražiai kalbėjęs apie savo žmoną kaip Algirdas. Tai visuomet mane sujaudindavo. Ir dabar paskaitau jo duotus interviu.”
– Gal galėtumėte duoti patarimų, kaip porai taip gražiai bendrauti?
– Draugystės pradžioje moterys pasiruošusios viską dėl vyro padaryti – aukotis, širdį atiduoti. O paskui ima lenkti lyg medį, nori, kad vyras prieš jas klūpėtų, šliaužiotų ir pataikautų. Taip iš vyro, žiūrėk, salotos lapas belikęs.
Tik nuo moters priklauso, koks vyras bus – ar stiprus, ar silpnas. Tik nuo moters dėmesio! Galima netgi avansu gerumo suteikti – vyras tik dar labiau stengsis.
Plačiau apie tai žurnale „Stilius“.