Tai – vienas iš „Muziejų keliui“ skirtų renginių, kuriuo žinomas fotografas režisuoja realias situacijas, portretus ir įvairius objektus, kurie kažkada priklausė žinomiems žmonėms.
Tarp jų – Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Jono Basanavičiaus akiniai (1918 m.), signataro Algirdo Patacko bokso pirštinės (1977 m.), signatarės Nijolės Oželytės pionieriškas būgnelis (1975 m.), prof. Vytauto Landsbergio radijo imtuvas VEF (1987 m.), ministrės Ingridos Šimonytės mediniai skaitliukai (1991 m.), Zofijos Smetonienės rankinis laikrodis (1936 m.), prezidentės Dalios Grybauskaitės dienoraštis (1990–1991 m.), taip pat – premjero Andriaus Kubiliaus dviratis, taurė, iš kurios vyną Mantas Adomėnas (2005 m.), atlikėjos Natalijos Bunkės liemenėlė ir net Seimo nario Petro Gražulio apatines kelnaites.
Pats menininkas šiuos daiktus vadina relikvijomis ir net sarkastiškai užsimena, kad jie atspindi Lietuvos vertybes. „Daiktai priklausė žmonėms, kurie kažkada aktyviai kūrė arba dabar kuria Lietuvos įvaizdį. Taigi šie objektai yra vertybės ne tik kolekcine, bet ir platesne prasme“, – sako S. Paukštys. Jo manymu daugelis daiktų atspindi Lietuvos ir Lietuvos žmonių evoliuciją ir įvairius svarbius istorinius momentus.
„Norėjau parodyti, kokia iškreipta Lietuvoje yra vertybių skalė: nuo Basanavičiaus akinių iki Bunkės liemenėlės, nuo Adomėno vyno taurės iki prezidentės dienoraščio“, – portalui lrytas.lt pasakojo S. Paukštys. Menininko teigimu, toks kontrastas atspindi visuomenės transformaciją
Paklaustas, ar teko bendrauti su žmonėmis, po to, kai jų asmeniniai daiktai atsidūrė ekspozicijoje, parodos autorius atsakė, kad šie žmonės jau seniai atsisveikino su jiems kadaise priklausiusiais daiktais. „Daiktai keliavo iš rankų į rankas. Iš kur juos gavau - tebunie kolekcininko paslaptis“, – šypsojosi parodos autorius.
Pačiam S. Paukščiui vertingiausi J. Basanavičiaus akiniai. „Tai – unikalu ir atspindi Lietuvai svarbų istorinį laikotarpį“, – sako jis.
Kaip ir daugeliui parodos lankytojų, taip ir pačiam menininkui daugiausia intrigų kelia prieš kone du dešimtmečius rašytas Jos Ekscelencijos dienoraštis. „Be abejo įdomu apie ką tuo metu mąstė gerbiama prezidentė. Visų paslapčių neišduosiu, tačiau galiu daryti išvadą, kad ji mėgo kulinariją – dienoraštyje radau ne vieną gardų receptą“, – paslaptingai užsiminė S. Paukštys ir pridūrė, kad jo manymu, skaitant dienoraščio turinį, galima susidaryti įspūdį, kad prezidentė nėra labi jausminga – jame daugiau „sausų“ įvykių fiksavimas.
Pakomentuodamas odines P. Gražulio kelnaites jis nusijuokė, kad apatinių stilius nebūtinai yra susijęs su asmenybės charakteriu, tačiau jis mano, kad šis žmogus mėgsta išsiskirt ir jam patinka naujovės bei originalumas. „Manau, kad Gražulis - labai žingeidus ir plataus akiračio žmogus“, – svarsto S. Paukštys.
Menininko manymo daugelis žmonių turi labai siaurą akiratį, todėl jeigu visuomenė yra susisluoksniavusi: jaunimo vertybės vienokios, vyresnės kartos – kitokios. „Labai svarbu domėtis viskuo ir neapsiriboti vien savo pasaulėžiūra. Tauta turėtų labiau aprėpti žmonių visumą, o ne užsidaryti savame kiaute“, – sako jis.
Į parodos pristatymą pagerbti originalios menininko kūrybos atvyko „Čiurlionio namų“ direktorius, menotyrininkas Stasys Urbonas, „UpArtas“ direktorius Audrius Dzikaras, ryšių su visuomene konsultantas Artūras Baublys, čia dalyvavo ir Marijos ir Jurgio Šlapelių namo-muziejaus direktorė Jolanta Paškevičienė.
„Šiemet yra Muziejų metai. Saulius dar niekada nėra rengęs parodos muziejuje, todėl labai smagu, kad jis sugalvojo save pateikti kitaip“, – parodos idėją prisiminė J. Paškevičienė. Pasak jos, eksponatus galima traktuoti įvairiai: kažkam gal N. Bunkė galbūt yra didesnė vertybė už V. Landsbergį ir atvirkščiai.
„Labai įdomu, kad galima pamatyti 1990 metų prezidentės dienoraštį ir nuo ko karjerą pradėjo Šimonytė“, – juokėsi S. Urbonas.
„Saulius visuomet sukuria kokį nors ironišką kontekstą, kurį tu pats turi susigalvoti. Man tas labai patinka“, – originalią parodą komentavo kolega A. Baublys.
Parodą bus galima apžiūrėti iki liepos 3 dienos.