Šešerius metus nuosavame name Vilniaus pakraštyje gyvenantis Nerijus anksčiau tik pasvajodavo, kokių senovinių baldų norėtų. Kurdamas namų interjerą žinomas vyras nemažą kampelį skyrė ir baletui.
„Mano gyvenimo džiaugsmas yra teatras, baletas. Norėjau ir namuose turėti to dalelę, todėl mano baleto muziejuje atsidūrė man brangūs daiktai. Juos matydamas prisimenu įvykius, kurie suvirpino širdį”, – kalbėjo pašnekovas.
Baleto muziejumi jis vadina erdvę namuose, kur kruopščiai sudėlioti jam brangūs daiktai – apdovanojimai, diplomai, spektaklių afišos, baleto bateliai, statulėlės, kostiumai.
„Esu nusiteikęs optimistiškai ir nenuleidžiu rankų – tikiu, kad dar šoksiu. Tačiau nežinia, kas gali nutikti. Todėl istoriniai baleto bateliai, su kuriais šokau paskutinį savo spektaklį – „Don Kichotą”, atsidūrė muziejuje”, – paaiškino baleto šokėjas, kuris dėl traumų buvo priverstas sustabdyti karjerą.
Baletu gyvenantis N.Juška neįsivaizduoja, kad visus šiuos daiktus galėtų sukrauti į dėžę ir išnešti į rūsį. Jie turi būti matomi kasdien.
„Noriu tuo džiaugtis. Lipu laiptais, praeinu pro savo muziejų ir kaskart jaučiuosi gerai”, – patikino Nerijus.
O kaip jo namuose atsidūrė senoviniai baldai?
Būdamas reabilitacijoje Kaune Nerijus gyveno pas draugės motiną. Kartą vakarieniaudami jie išsikalbėjo, kad moters pažįstami dovanoja senovinę, 130 metų knygų spintą.
Žmonės išsikrausto iš Lietuvos ir į geras rankas norėtų atiduoti vertingą antikvarinį baldą.
Nors buvo beveik vidurnaktis, Nerijus nedelsdamas nuvyko pasižiūrėti baldo.
„Vos pamatęs spintą jos užsigeidžiau. Paaiškėjo, kad šeimininkė – didelė mano ir baleto gerbėja. Savo antikvarinių baldų ji nenorėjo parduoti. Moters tikslas buvo juos atiduoti į patikimas rankas.
Pradėjome nuo spintos, o galiausiai iš Kauno parsivežiau ir krėslus, komodą, kitus baldus. Atidavė man viską”, – džiaugėsi Nerijus.
Senovinių daiktų mėgėjas turi ir seną patefoną, ir antikvarinių indų. Jis mėgsta prisėsti ant krėslo, kuriame prieš 130 metų sėdėjo advokatas, rašęs knygas.
„Reikia juos restauruoti, tad niekam neleidžiu ant jų sėdėti. Juk tai – istorija! Negalima sėsti bet kur, nenorėčiau, kad šie daiktai būtų naudojami kasdien. Krėslą dėl to ir pa-stačiau muziejau s erdvėje, kad niekas neliestų”, – juokėsi pašnekovas.
Baleto šokėjo namuose – ir gausybė angelų. Praeityje gražią statulėlę dovanų gavusį Nerijų po truputį apėmė angelų manija.
Tada pats nusipirko pagalvėles, paveikslus su angelais. Rankų darbo angelus Nerijui padovanojo gerbėjos.