Užpernai auksines vestuves atšventusių Norvaišų nuosavas namas stovi prie pat skardžio. Pro vienus langus atsiveria vaizdas į Nemuną, pro kitus – į mišką.
„Nors kaimynai gyvena šalia, jaučiamės tarsi vieni būtume apsistoję gamtos prieglobstyje. Nėra nieko maloniau, kaip rytą pabusti nuo paukščių čiulbėjimo, po to gryname ore tarp gėlių gurkšnoti kavą, o vakare tyloje laiką leisti iki pat sutemų”, – kalbėjo garsi pora.
Praeityje statytame standartiniame name Norvaišos apsistojo daugiau nei prieš du dešimtmečius. Per tą laiką namas labai pasikeitė ir padidėjo.
Pertvarkyti būstą padėjo ir interjero kūrėjų patarimai. Tačiau Norvaišoms jų samdytis nereikėjo – daugelį architektūrinių sprendimų sugalvojo poros vienturtės dukters Neringos ir jos vyro Rolando Bortkūno duetas. Abu jie – interjero dizaineriai.
Prieš kelerius metus prie namo buvo pastatyta stiklinė veranda, kurioje J.Norvaišienė įkūrė egzotiškų augalų oazę. Pora džiaugiasi erdvia lauko terasa, į kurią ankstyvą pavasarį iš namų išnešamas valgomasis stalas, kėdės ir sūpynės su sofa.
Šiltuoju metų laiku sutuoktiniai daugiausia laiko leidžia terasoje – valgo, skaito, priima svečius, o Č.Norvaiša dar ir piešia.
Namuose visi daiktai ir klasikinio stiliaus antikvariniai baldai turi savo istoriją.
J.Norvaišienė mėgsta kolekcionuoti porcelianines figūrėles ir indus. Namus puošia paveikslai, tarp kurių – didelis jaunystėje Jono Jucaičio nutapytas namų šeimininkės portretas.
Rūsyje Norvaišos įkūrė poilsio kambarį, į kurį vasarą dažniausiai užsuka keliskart per savaitę, kai nori minti čia pastatytą treniruoklį-dviratį.
Atskirą kambarį šokių trenerių namuose turi jų 24 metų anūkas Vytis. Tautodailininko specialybę įgijęs jaunuolis pas senelius praleidžia daugiau laiko nei namuose.
Kauniečiai tvirtino, kad jų gyvenimas nepanašus į daugelio jų bendraamžių. Šokių treneriai ligi šiol nesiruošia išeiti į pensiją, ramiai sėdėti ir laiką leisti žiūrėdami serialus ar dejuodami.
„Gyvename labai aktyviai ir Dievo prašome, kad jis mums neduotų ramaus gyvenimo. Daugiausia laiko skiriame šokiui, treniruojame jaunimą, lankomės koncertuose, spektakliuose, sporto varžybose, įvairiuose renginiuose. Be to, daug keliaujame po pasaulį, nes dažnai esame kviečiami teisėjauti tarptautinėse varžybose”, – pasakojo Norvaišos.
Nuolat kartu laiką leidžiančius kauniečius nuo jaunystės sieja bendras pomėgis – šokis. Be jo, kaip ir vienas be kito, pora gyvenimo neįsivaizduoja.
„Šokiai mūsų gyvenimui suteikė pilnatvės, prasmės ir džiaugsmo, padėjo pamatyti pasaulį, pažinti daug nuostabių žmonių, susirasti bičiulių”, – teigė J.Norvaišienė.
Sutuoktiniai vienas kitą pažįsta jau beveik šešis dešimtmečius. Studijuodami tuomečiame Kauno medicinos institute jie šešerius metus draugavo, o prieš 52 metus susituokė.
J.Norvaišienė pasakojo bendrakursį Česlovą įsižiūrėjo dėl jo humoro jausmo, veiklumo, romantiško būdo ir daugybės talentų. Iš kitų vaikinų jis išsiskyrė gebėjimu piešti, kurti filmus, rašyti straipsnius, improvizuoti.
Be to, vyras buvo ir išliko labai mandagus ir galantiškas. Todėl prieš porą dešimtmečių žmona nė kiek nenustebo, kai Č.Norvaiša atrado savo bajoriškas šaknis.
Prieš tekant moteriai nerūpėjo vyro turtai. Iš Šiaulių kilęs Česlovas studijų metais Kaune buvo apsistojęs bendrabutyje, gyveno iš stipendijos ir pinigais nesišvaistė.
„Niekada nemaniau, kad vien turtas atneš laimę. Jei šalia nebus mylinčio žmogaus, pinigai nepadės”, – įsitikinusi J.Norvaišienė.
Merginų dėmesio institute nestokojusiam būsimajam medikui Jūratė į akį krito dėl to, kad buvo graži, temperamentinga, geros širdies ir gražiai dainavo.
Susituokti nusprendusi pora nekėlė prabangios vestuvių puotos ir niekada neturėjo vestuvinių žiedų.
„Manau, kad vestuvių žiedai yra vergovės simbolis. Mums vienas kitam meilės, ištikimybės ir pagarbos įrodinėti niekada nereikėjo. Jeigu žmonės nepasitiki vienas kitu, tad ko tada verta santuoka?” – klausė Č.Norvaiša.
Visą gyvenimą gražiai gyvenantys ir vienas kitu besirūpinantys sutuoktiniai niekada vienas kitam nekėlė pavydo scenų, nors Č.Norvaišą buvo įsimylėjusi ne viena moteris, o J.Norvaišienė dažnai sulaukdavo komplimentų iš gerbėjų.
Jų įsitikinimu, jei antroji pusė patinka kitiems, dėl to reikia ne pykti, o didžiuotis – juk gyveni su tikrai dėmesio vertu žmogumi.
Žvengiant iš šalies atrodo, kad Norvaišos nejaučia metų naštos – viešumoje visada atrodo pasitempę. Ar pora turi kokią nors paslaptį?
Pašnekovai įsitikinę: kai esi laimingas, kai tave palaiko sutuoktinis, tada veidą vagoja mažiau raukšlių, o akys labiau spindi. Ne mažiau svarbu ir judėjimas.
Šokių treneriai rytą atlieka lengvus mankštos pratimus, po to nemažai laiko praleidžia šokių salėje. Vasarą, kai treniruočių ant parketo būna mažiau, Norvaišos maudosi šalia namų tekančiame Nemune.
Medikais dirbę šokių treneriai nuo jaunystės daug dėmesio skiria mitybai. Jie į burną nededa kas papuola, renkasi kokybišką maistą, valgydami jaučia saiką, geria daug vandens.
Sutuoktiniai jau seniai prie mėsos atsisakė bulvių. Tačiau šviežių ir troškintų daržovių ant jų stalo niekada netrūksta.
Per pietus šokių treneriai retkarčiais išgeria po taurę raudonojo vyno. Dažniau jie vartoja nealkoholinį imbierinį gėrimą, kuris suteikia energijos ir žvalumo.
Poros vakarienė nekaloringa, bet turtinga vitaminų ir mineralinių medžiagų. Paprastai tai būna daržovės su mažu gabalėliu troškintos žuvies ar jogurtas su šviežiomis uogomis.
„Prieš miegą stengiamės neprisivalgyti. Sotumo jausmą gali suteikti ir stiklinė sulčių”, – patarė J.Norvaišienė.