Juostoje, kurią LTV žiūrovai išvys liepos 6-ąją 13 val. 30 min., pasakojama apie įtakingiausias praeityje dailiosios lyties atstoves. Filme vaidina aštuonios žinomos moterys.
Joms reikėjo tik persirengti, kad virstų karaliene Morta, Bona Sforza, kunigaikštiene Birute, lietuviškąja Jeanne d’Arc vadinama 1831 metų sukilimo dalyve Emilija Pliateryte, pirmąja Lietuvos lakūne Antanina Liorentaite ar rašytoja Julija Žymantiene-Žemaite.
Pasiūlymas filmuotis garsių moterų neišgąsdino, atvirkščiai, sužadino smalsumą filmavimo aikštelėje nusikelti į didingos Lietuvos praeitį.
Nė viena jų neprieštaravo dėl parinkto vaidmens, nes juostos kūrėja neapsiriko įžvelgdama šių moterų panašumą į savo herojes ar net atspėjo jų slaptus norus.
“Niekada nieko neįkalbinėju, nes iš to nieko nepavyksta”, — tuo, kad lengvai surinko aktores ir smagiai pažaidė istoriją, džiaugėsi E. Mildažytė.
Karalienės laikysena
Filmo autorė apklausė savo bičiulius ir kolegas, ką jie norėtų matyti, pavyzdžiui, vaidinančią karalienę Mortą. Daugelis apklaustųjų net nedvejojo, kad geriausiai karaliaus Mindaugo žmoną įkūnytų legendinė lietuvių aktorė Vaiva Mainelytė (63 m.).
Ši aktorė mielai sutiko dar sykį tapti Morta, nes karalienės vaidmenį jau yra kūrusi Justino Marcinkevičiaus dramoje “Mindaugas”.
“Aš ją ne dėl buvusio vaidmens pakviečiau. Šios aktorės laikysena išties kaip karalienės”, — dėl V.Mainelytės sutikimo neabejojo E.Mildažytė.
Televizijos laidų vedėja ir prodiuserė E.Mildažytė filme siekė įamžinti ne vien garsius vardus, bet ir žinomas skirtingų epochų moteris.
Karalienė Morta Lietuvos istorijoje siejama su pirmu krikštu — asmeniniu karaliaus Mindaugo krikštu (1251 m.), o ne valstybiniu (1387 m.). Dėl to E.Mildažytė matė būtinybę filme įamžinti Mortą.
Jautėsi savo rogėse
Kaip reagavo operos dainininkė Sigutė Stonytė (56 m.), kai jai buvo pasiūlytas Lenkijos karalienės ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Senojo žmonos Bonos Sforzos vaidmuo?
“Man dažnai tenka ryškaus charakterio vaidmenys”, — nesutriko S.Stonytė.
Todėl atlikėja jautėsi savo rogėse. “Ji akimirksniu perprato Bonos Sforzos charakterį. Dainuodama itališką ariją S.Stonytė išdidžiai vaikščiojo po Valdovų rūmus, glostė krosnį, ant kurios išlikę Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Senojo inicialai.
Gabius žmones gerbiu ir labai myliu. S.Stonytė — tokia. Nemėgstu moterų aukų, kurios gyvenime pasirenka neveiklumą. Tokių mano filme neišvysite”, — operos atlikėją gyrė filmo autorė.
E.Mildažytė žavisi ne tik S.Stonyte, bet ir Bona Sforza.
Televizijos laidų vedėjai iš Italijos kilusi karalienė Bona atrodo reikšmingesnė už karalienę Barborą Radvilaitę.
“Jeigu turėčiau daug pinigų, statyčiau rimtą filmą apie Boną Sforzą. Šia asmenybe žaviuosi dėl to, kad ji — išsilavinusi moteris ir reformuotoja. Juk Bona padarė valakų reformą, kuri turėjo didelę ūkinę reikšmę. Lietuvos istorikai Boną Sforzą vadina finansų genijumi”, — savo motyvus atskleidė E. Mildažytė.
Vaidmuo — ne svetimas
Filmo kūrėja mano galinti užsitraukti tautiečių nemeilę garbindama Boną Sforzą. Todėl norėdama sušvelninti situaciją atidavė duoklę ir Barborai Radvilaitei, kurios meilės laiškai Žygimantui Augustui įkvepia ne tik menininkus, bet ir kitus jautrios sielos žmones, besidominčius istorija.
Šios karalienės vaidmuo nebuvo svetimas baleto šokėjai Beatai Molytei (33 m.).
Balerina jau yra atlikusi pagrindinį vaidmenį Anželikos Cholinos šokio spektaklyje “Barbora Radvilaitė”.
Tad filmuojant Barborą Radvilaitę B. Molytei dar sykį teko rengtis karūnavimo kostiumą, kurį baletui buvo sukūręs dizaineris Juozas Statkevičius.
Žurnalistė tapo grafaite
E.Mildažytė aktorių ieškojo ir tarp kolegų. Iš naujamečių televizijos vakarėlių ji jau žinojo apie žurnalistės Ritos Miliūtės (43 m.) sceninius gabumus.
Kritišką požiūrį turinčiai smulkaus sudėjimo bendradarbei E.Mildažytė patikėjo 1831 metų sukilimo dalyvės grafaitės E.Pliaterytės, vadinamos lietuviškąja Jeanne d’Arc, vaidmenį. Jųdviejų tipažai — panašūs.
E.Mildažytė aktualijų laidos vedėją R.Miliūtę pažįsta kaip tikslo siekiančią, turinčią idealų ir jų besilaikančią moterį. Net žurnalistės ir grafaitės išvaizda turi nemažai panašumų.
“E.Pliaterytę į garsių asmenybių sąrašą įtraukiau ne tik dėl to, kad ji — lietuviškoji Jeanne d’Arc, bet buvo proga paminėti ir pirmąją Lietuvos Konstituciją. Mes, lietuviai, ją turime pirmieji Europoje”, — apie istorinės epochos svarbą užsiminė E.Mildažytė.
Veržlumas ir azartas
Tarpukario Lietuvos nepriklausomybės epochą (1918—1940 m.) filme atspindi pirmosios pilotės ir parašiutininkės A. Liorentaitės asmenybė.
“Pirmoji lakūnė ir parašiutininkė įkūnija to laikotarpio greitą valstybės augimą. Taip pat atsiranda proga paminėti legendinį Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydį per Atlantą, kuris šią moterį užkrėtė aviacija”, — sakė filmo autorė.
A. Liorentaitę įamžino kelionių laidas rengusi žurnalistė Neringa Skrudupaitė (37 m.). “Antanina — veržli, azartiška. Ją brolis Jonas, kuris taip pat buvo lakūnas, sykį paskraidino ir taip užkrėtė aviacija. O mano kolegė Neringa — taip pat gyvybinga, nutrūktgalvė”, — aktorę apibūdino E. Mildažytė.
Filmo autorės akys pastebėjo ir buvusią televizijos laidų vedėjų Laurą Imbrasienę (34 m.). Jai buvo patikėtas dvarininko Ignoto Tyzenhauzo gražuolės dukters Sofijos vaidmuo. XVIII amžiuje gyvenusi S. Tyzenhauzaitė buvo pirmoji romanistė, Lietuvoje rašiusi prancūzų kalba.
“Buvo malonu filmuoti Sofiją vaidinančią Laurą, nes scena — labai graži. S.Tyzenhauzaitė garsėjo trumpalaikiais meilės romanais su Rusijos imperatoriumi Aleksandru I ir prancūzų karvedžiu Napoleonu Bonapartu”, — su šypsena romantiškas istorijas pasakojo E. Mildažytė.
Ir aktorės, ir dainininkės
Filmo autorė buvo susvyravusi dėl dviejų garsių moterų — bajorų šeimose gimusių rašytojų Gabrielės Petkevičaitės-Bitės ir Julijos Žymantienės-Žemaitės — įamžinimo.
Vis dėlto ji nutarė, kad svarbu parodyti spaudos draudimą ir knygnešystę kaip fenomeną.
Dėl to E.Mildažytė kaip personažą pasirinko Žemaitę, o ją įkūnijo lietuvių liaudies dainų atlikėja Veronika Povilionienė (65 m.).
“Žemaitės geriau už Veroniką niekas negalėtų įkūnyti. Jai tereikėjo užsirišti languotą skarą. Be to, labai norėjau filme įamžinti ir Veroniką, kuri savaime yra patekusi į Lietuvos istoriją už šalies folkloro populiarinimą pasaulyje”, — džiaugėsi E.Mildažytė.
Filmo kūrėja taip pat pastebėjo, kad kunigaikštienės Birutės geriau už popdainininkę Rūtą Ščiogolevaitę (30 m.) niekas nebūtų suvaidinęs.
“Rūta — labai artistiška. Ji galėtų būtų ne mažiau puiki aktorė nei dainininkė. Jai tik reikėjo apsirengti drobinę suknelę ir atsiklaupti prie aukuro”, — kūrybiniu darbu džiaugėsi filmo autorė.
Vaidino Mergaitę su degtukais
E. Pliaterytės vaidmens atlikėja Rita Miliūtė:
“Scenoje, kurioje vaidinu, už mane svarbesni yra žirgas ir šautuvas. Gerai, kad nereikėjo joti — nemoku.
Niekuomet nesu lankiusi dramos būrelio ar teatro studijos. Tad filmą “Moterų siluetai Lietuvos istorijoje” galite vadinti mano aktoriniu debiutu. (Juokiasi.)
Žinoma, mokykloje vaidindavau ir Ūmėdę “Grybų kare”, ir Karlsoną, tačiau vaidybos aukštumų nesu pasiekusi.
E.Mildažytė sako, kad pastebėjo mane naujamečiuose televizijos karnavaluose? Leiskite pagalvoti... Aaa... Vaidinau Mergaitę su degtukais. Tačiau tikrai nemaniau, kad ten atsiskleidė mano dramatinis talentas. (Juokiasi.)
Filmo “Moterų siluetai Lietuvos istorijoje” kol kas nemačiau, tad nežinau, ar daug liko iš mano vaidintos scenos. Tačiau filmuotis reikėjo beprotiškai ilgai.”
Filmavo Vilniaus apylinkėse
■ Scena su Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio antrąja žmona ir žymiausio šalies valdovo Vytauto motina Birute (vaid. R. Ščiogolevaitė) nufilmuota E. Mildažytės sodyboje netoli Vilniaus. Joje iš akmenų teko sukrauti aukurą ir ant medžių pakabinti šiaudinius sodus.
■ Kitos scenos buvo kuriamos Lietuvos nacionalinio muziejaus Senajame Arsenale, Kyviškių aerodrome, žirgyne, raštinėje, antikvariate.
■ Filmą apie istorines asmenybes E. Mildažytė sukūrė per porą mėnesių.
■ “Man artimos istorijos temos, tačiau savęs neįsivaizduoju ką nors vaidinančios. Nebent Žemaitę”, — kvatodama sakė E. Mildažytė, kurios pavardė neatsidūrė tarp filmo aktorių.