Antrą kartą festivalyje dalyvaujantis aktorius išsidavė, kad premjeros metu jaudulio būtų buvę daugiau, jeigu nebūtų išdrįsęs dar iki festivalio pirmą kartą pats pasižiūrėti filmo. „Jurga pasiliko tą kankynę pirmą kartą žiūrėti į save kartu su visais žiūrovais. Aš neištvėriau“, – juokėsi jis.
Po filmo premjeros tiek režisierė, tiek aktoriai džiaugėsi dėmesiu ir dalino interviu žiniasklaidos atstovams. „Stovėjome prie mikrofono, pasakojome kaip viskas vyko ir supratome, kiek daug investavome į filmą. Tiek fizine, tiek emocine prasme“, – mintimis dalinosi jis.
M. Jampolskio personažas – mokslininkas, dalyvaujantis eksperimente, kurio tikslas – suprasti, kaip veikia žmogaus smegenys. Eksperimentą vykdanti komanda apie tai renka informaciją ir galiausiai nusprendžia, kad tyrimui reikalingas antras žmogus, kurio smegenys būtų sujungtos su pirmojo ir taip vienas iš jų galėtų patekti į kito pasąmonę. Šiuo atveju laidininku tapo komoje esanti moteris. Pasak M. Jampolskio, komos būsena pasirinkta neatsitiktinai. „Nėra tokių kompiuterių, kurie galėtų apdoroti tiek informacijos, kiek jos turi dviejų žmonių smegenys, todėl vienos jų turi funkcionuoti minimaliai“, – pasakojo jis.
Siužete pagrindinė personažui kelta sąlyga – neužmegzti kontakto su moterimi, su kuria jis susijungė, ir likti tik stebėtoju. Tačiau aktoriaus įkūnytas personažas nepaiso draudimų ir įsivelia į meilės trikampį, kuriame dalyvauja ir dvi moterys: ta, į kurios pasąmonę jis gali įlįsti ir jo mergina iš realaus gyvenimo.
Aktoriaus teigimu, atliekant vaidmenį didžiausias iššūkis buvo filmuotis ekstremaliose situacijose, kai teko panirti į vandenį, kurio temperatūra nesiekė dešimties laipsnių ar naktį nuogam bėgioti po kopūstų lauką. Filme gausu atvirų scenų, tačiau M. Jampolskio nuogumas negąsdina. „Išsirengti vaidinant atvirose scenose buvo lengviausia filmo dalis“, – portalui lrytas.lt sakė jis.
M. Jampolskis užsiminė, kad jokių tabu jam nėra, svarbiausia – įdomus filmo scenarijus ir originalus režisieriaus sumanymas. „Viskas yra priimtina, jeigu tai yra daroma vardan kažkokio tikslo. Vaidindami išgyvenome daug emocijų, patyrėme daug išbandymų, tačiau sukūrėme filmą, kuris net gavo apdovanojimą“, – sakė jis ir pridūrė, kad vaidinant reiktų pagalvoti ne tik apie personažą, o ir apie bendrą rezultatą. Šiuo atveju – kiną.
Nors daugelis aktorių įkūnydami savo herojų sako, kad susitapatina su juo ir išgyvena tai, ką jaučia jis. Tačiau M. Jampolskis patikina, kad labai skiriasi vaidmuo kine ir teatre. „Filmavimo aikštelė, priešingai nei teatras, nėra tas liūnas, į kurį įgrimzti ir negali iš jo išlįsti – čia yra labai daug techninių dalykų“, – pasakojo M. Jampolskis. Jo teigimu, kai filmuojant sceną aplink sukiojasi dvidešimt žmonių ir dvi naktis tenka vaidinti dėl filme parodytų penkių sekundžių – dingsta visos emocijos.
Po sėkmingos filmo premjeros M. Jampolskis jau mezga naujus projektus. „Turiu įvairių, su teatru susijusių, planų, tačiau tikiu prietaru, kad neperšokus per griovį „op“ geriau nesakyti, todėl apie juos kol kas nepasakosiu“, – paslaptingai užsiminė jis.
