Rinkti plokšteles – buvusio užsienio reikalų ministro Antano Valionio (61 m.) jaunystės aistra, kaip ir dalyvavimas Birštono džiazo festivalyje.
Kai prieš septynerius metus A.Valionis metė rūkyti, iš pradžių vylėsi sutaupyti nemažai pinigų – iki tol vyras kasdien sutraukdavo po du pakelius cigarečių.
Metus rūkyti, pagerėjo sveikata, bet piniginė nė kiek nepastorėjo. Politikas apsižiūrėjo, kad tai, ką išleisdavo rūkalams, dabar sėkmingai investuoja į vinilinių plokštelių kolekciją.
Gausia plokštelių kolekcija yra gėrėjęsis ne vienas artimas A.Valionio draugas, garbūs užsienio svečiai.
Kai kurios plokštelės dabar atrodo kaip technikos seniena – visa plokštelė skamba vos keletą minučių.
Tokios senienos A.Valionio širdžiai yra brangiausios. Jos kaip senoviniai atvirukai – kad ir naivu, bet gražu.
A.Valionio nuomone, pasaulyje išnykusiu formatu laikytos vinilinės plokštelės ne veltui atgimė naujam gyvenimui – jas renkasi tie, kuriems svarbi garso kokybė.
„Klausytis vinilinių plokštelių daug maloniau negu skaitmeninių muzikos įrašų. Klausantis plokštelės ausys pagauna menkiausius niuansus. Todėl muzika palieka stipresnį emocinį įspūdį”, – sakė A.Valionis.
Nors XX amžiuje vinilinės plokštelės pasaulyje buvo pagrindinė priemonė, naudojama įrašams atkurti, už geležinės uždangos augusiam jaunimui jos reiškė kur kas daugiau.
Plokštelės buvo didelis deficitas, jos būdavo perparduodamos iš rankų į rankas. Gauti plokštelių, kurias į Lietuvą įveždavo jūreiviai, galėdavo ne bet kas.
„Klausytis laisvo pasaulio muzikos mums tada buvo kaip oro gurkšnis”, – prisiminė A.Valionis.
Daugiau nei tūkstantį vinilinių plokštelių savo fonotekoje sukaupęs A.Valionis prisimena, kad viskas prasidėjo 1964-aisiais, kai su tėvu įsigijo plokštelę, į kurią buvo įrašytas M.K.Oginskio polonezas.
Tais laikais pasirinkimas nebuvo didelis. Sovietų Sąjungoje, be rimtosios muzikos, buvo leidžiamos tik socialistinių respublikų atlikėjų plokštelės su jugoslavų, lenkų, bulgarų estrados atlikėjų įrašais.
Kartais į muzikinius kaleidoskopus patekdavo vienas kitas kūrinys iš Vakarų šalių.
A.Valionis džiaugėsi, kad turi ir vieną rečiausių džiazo plokštelių, kurią aptiko Briuselio sendaikčių turguje.
Tai – maždaug 1921-aisiais amerikiečių kompozitoriaus Paulo Whitemano ir jo orkestro išleista vinilinė plokštelė. Ji žymi džiazo pradžią, nes pirmoji šio žanro muzikinė plokštelė buvo išleista vos keleriais metais anksčiau – 1917-ųjų vasarį.
Noras nusipirkti plokštelę dirigento, kompozitoriaus, koncertų salės „Piano.lt” bendraturčio Aleksandro Šimelio (40 m.) nesustabdydavo nei nuo stovėjimo eilėje, nei nuo ilgų kelionių traukiniu. Minskas, Ryga, Maskva – tokie būdavo jo kelionių traukiniu maršrutai.
Būdamas paauglys Aleksandras netingėdavo atsikelti penktą valandą ryto ir atsistoti į eilę prie muzikos įrašų parduotuvės.
„Kai tik pasklisdavo žinia, kad į parduotuvę atvežė naujų plokštelių, paryčiui stovėdavo eilė”, – pasakojo A.Šimelis.
Dabar tai prisiminus vyrą suima juokas, nors patirtas bendrumo jausmas, kuris vienijo muzikos ištroškusią minią, iki šiol nepamirštamas.
„Šia muzikine bacila mane užkrėtė draugas, už tai esu jam dėkingas iki šiol. Iš pradžių nusipirkau vieną, dvi plokšteles, o vėliau – jau dešimt”, – pasakojo vilnietis.
Dar mokydamasis vidurinėje mokykloje A.Šimelis pavydėdavo latviams, kad Rygoje buvo gaminami tranzistoriai VEF ir gaminamos vinilinės plokštelės.
Kai jis tapo dirigentu ir kompozitoriumi, pomėgis klausytis vinilinių plokštelių niekur nedingo.
Vakare grįžęs į namus vyras nepuola žiūrėti televizoriaus, nes jo neturi, nesėda prie kompiuterio, o įsijungia daugiau kaip prieš 26 metus pirktą patefoną, kuris dar puikiai veikia.
„Klausausi labai įvairios muzikos – klasikos, džiazo, popso. Visko turiu”, – prisipažino pašnekovas.
A.Šimelio netrikdo tai, kad klausantis plokštelių atsiranda įvairių pašalinių garsų, pavyzdžiui, ima girgždėti adata, slystanti išraižytu spiraliniu grioveliu.
Kompozitoriaus nuomone, šie garsai suteikia muzikai papildomo žavesio, mat ji tampa gyva. Skaitmeninis įrašas gali būti tobulas, bet neįdomus.
Pavyzdžiui, Azijoje yra daug techniškai tobulų muzikantų, grojančių kaip robotai. Jie puikiai atlieka įvairių žanrų muzikos kūrinius, tačiau muzika nesujaudina klausytojų, jų viduje nepalieka jokio pėdsako.
Plokštelės garsas – minkštas, o skaitmeninio įrašo – kietas, šaltas.
A.Šimeliui patinka netgi žiūrėti, kaip sukasi vinilinė plokštelė, – šis vaizdas jį tarsi hipnotizuoja.
„Skirtumą tarp plokštelės ir skaitmeninio įrašo galėčiau paaiškinti taip: įsivaizduokite, kad esate operacinėje, kurioje daug šviesos, viskas balta, švaru, sterilu, bet kartu nejauku, netgi baugu.
Taip būna klausantis skaitmeninio įrašo”, – tikino A.Šimelis.
Jis save vadina romantiku iki panagių. Kai būna šalta, tamsu, vyrą gelbėja muzikos, sklindančios iš patefono, klausymasis.
Plokštelės, skaičiuojančios jau 125 metus, vis dažniau prikeliamos naujam gyvenimui. Jų 2011-aisiais Vokietijoje buvo parduota 700 tūkstančių, – to nebuvo jau 17 metų, rašo Vokietijos žurnalas „Stern”.
Žinoma, tai vis dar mažai, palyginti su 97 milijonais parduotų kompaktinių diskų. Tačiau jų pardavimas sumažėjo 1,7 procento.
„Plokštelė niekada nebuvo išnykusi – daugių daugiausia laikinai išstumta iš mūsų gyvenimo”, – sakė įrašų kompanijos „Universal Music” Vokietijos padalinio viceprezidentas Tomas Bohne.
Muzikos industrija neliko abejinga retro bumui.
Bet kuri muzikinė naujiena – ar tai būtų naujas Bruce’o Springsteeno, Adele ar Lady Gagos albumas – įrašomas ir į spiralinius vinilinės plokštelės griovelius.
Hamburgo centre įsikūrusi parduotuvė „Michelle Records” – savotiška pasipriešinimo bėgančiam laikui vieta. Čia vinilinės plokštelės parduodamos nuo 1977 metų.
„Norėdamas paklausyti plokštelės turi ramiai atsisėsti ir skirti tam pakankamai laiko. Tai – gražus ritualas, kai galiu įdėmiai klausytis muzikos albumo”, – sakė 23 metų pirkėjas Benediktas.
Malonumas papildyti savo vinilinių plokštelių kolekciją nėra pigus, juolab studentui, – už vieną plokštelę jis turi pakloti iki 18 eurų (62 litus).
Vis dėlto, pasak vieno „Michelle Records” savininkų Andre Frahmo, į parduotuvę ateina vis daugiau jaunų žmonių. Nors jų ausyse – MP3 grotuvų ausinukai, jie perka senovines plokšteles, o ne kompaktinius diskus.
„Plokšteles jie vertina kaip atskirą meno formą”, – teigė A.Frahmas.
Senovinių vinilinių plokštelių pardavimo bumu ypač džiaugiamasi Meklenburgo-Pomeranijos žemėje esančiame nedideliame Rebelio miestelyje.
Čia įsikūrusi bendrovės „Optimal Media” būstinė. Ji gamina vinilines plokšteles, turi 600 darbuotojų ir yra didžiausia darbdavė regione.
„Jaučiamės tarsi paskutiniai kariai, laikantys aukštai iškėlę vėliavą”, – pažymėjo plokštelių gamybos vadovas Peteris Runge.
Prieš penkiolika metų, kai plokštelės niekam neberūpėjo, bendrovės „Optimal Media” vadovai dėl sentimentų paliko keletą senų presavimo mašinų, kurios galėjo atsidurti metalo laužyne.
Šis žingsnis pasiteisino. Šiuo metu vinilinės plokštelės Vokietijos ir Senojo žemyno rinkai gaminamos kiaurą parą, septynias dienas per savaitę.
„Atrodo, kad 2012-ieji bus sėkmingiausi metai iš visų”, – tikisi plokštelių gamybos vadovas P.Runge.
Ceche, kuriame gaminamos vinilinės plokštelės, tvyro saunos temperatūra ir hidraulinės alyvos kvapas.
Senovines plokšteles tarsi bandeles kepanti mašina – 1979 metų gamybos „Toolex Alpha”.
Tai – naujausia, ką gali pasiūlyti vinilinė industrija, nes daugiau nei 30 metų nebegaminama jokia tam skirta technika. Bendrovės darbuotojai turi nuolat sukti galvą, kaip išlaikyti šį antikvarinį mechanizmą.
„Remontuosime tol, kol jis išleis paskutinį atodūsį”, – sakė P.Runge. Vinilinių plokštelių gamybos vadovas tiki, kad plokštelės pergyvens kompaktinius diskus.
Jo optimistinės prognozės dėl senovinių plokštelių ateities pagrįstos nenuginčijamu argumentu: jų negalima nukopijuoti. „Dar negirdėjau, kad plokštelę būtų galima parsisiųsdinti iš interneto”, – pabrėžė P.Runge.
Ir madinga, ir naudinga
Vinilinės plokštelės įkvepia meniškos prigimties žmones.
Kūrybininku save vadinantis vilnietis Robertas Kalinkinas (23 m.), pernai su žmona Agne Jasiulevičiūte įkūręs studiją, iš vinilinių plokštelių gamina rankines (nuotr.).
Mintis apie tokią rankinę jam kilo prieš septynerius metus, kai skubėdamas į pasimatymą su Agne, kuri vėliau tapo jo sutuoktine, Robertas suprato neturįs rankinės.
Dvi plokšteles sujungęs automobilyje naudojamu saugos diržu, vyras pagamino praktišką daiktą.
Kadangi rankine susižavėjo Agnė, Robertas nutarė ją padovanoti.
Kai originalių rankinių ėmė prašyti draugai, R.Kalinkinas suprato, kad tai galėtų būti idėja verslui. Žaliavų ieškoti toli nereikėjo.
Nemažai vinilinių plokštelių turėjo Roberto tėvai. Plokštelių Robertas prašydavo ir iš savo mokytojų, nes per literatūros pamokas anksčiau būdavo klausomasi įvairių kūrinių, skambančių iš patefono.
O saugos diržų Robertas rasdavo automobilių sąvartynuose. Tiesa, ne visi būdavo geros būklės. Vietoj jų R.Kalinkinas vėliau nutarė naudoti diržui skirtas juostas.
Kad rankinę būtų patogiau nešti, Robertas padarydavo rankenas – iš pradžių ertmę išpjaudavo rankomis, vėliau naudojo lazerį.
R.Kalinkinas atvirai prisipažino: mada kurti rankines iš plokštelių į Lietuvą atėjo iš Vakarų. Todėl vyras nepriskiria nuopelnų sau.
Iš plokštelių gali būti gaminami ir akinių rėmeliai, segės, sagos.
Kita vertus, gyvybe kvepia kiekvienas daiktas, sukurtas iš antrinių žaliavų, o tai gali būti garso ar vaizdo kasetės, kino juostos.
Iš jų galima nerti pinigines, rankines. Aksesuarai iš antrinių žaliavų gali būti ilgaamžiai, nors juos reikia saugoti nuo drėgmės, ugnies, o vinilines rankines – ir nuo smūgių.
Kai tokias rankines Robertas su Agne pasiūlė Vilniaus galerijoms, iš pradžių neatsirado nė viena, kuri norėtų jomis prekiauti. Bet jauni menininkai nė kiek nenusiminė.
Po metų prekiauti tokiomis rankinėmis jie ėmė patys. Tuomet atsirado ir daugiau dizainerių, gaminančių vinilines rankines.
Yra plokštelių, kurių Robertas nesiryžtų paversti rankine – lietuvių grupės „Bix”, visame pasaulyje išgarsėjusių grupių „The Beatles”, „Pink Floyd”.
„Kai seną daiktą prikeli naujam gyvenimui – labai malonu. Labai mėgstu tai daryti ne tik dėl to, kad tai ekologiška. Manau, kai kurie daiktai turi tam tikrą istoriją”, – tikino R.Kalinkinas.
Kas jums svarbiausia?
Gyvenimo sprendimai dažnai priklauso nuo to, kurios pamatinės vertybės žmogui yra svarbiausios. Atlikę šį testą galite daugiau sužinoti apie save ir jums rūpimus dalykus. Pasižymėkite jums tinkamus teiginius arba tuos, kuriems pritariate – prie kiekvieno, į kurį atsakėte teigiamai, rasite tam tikrą vertybę žyminčią raidę. Baigę testą suskaičiuokite, kokių raidžių surinkote daugiausia.
1. Domiuosi abstrakčiomis idėjomis ir koncepcijomis. (R)
2. Žaviuosi žmonėmis, kurie užsidirbo tiek, kad galėtų įsigyti brangių mašinų, namų. (St)
3. Lengvai susidoroju su neaiškiomis, painiomis situacijomis. (V)
4. Paprastai elgiuosi, kaip man patinka, ir nesijaudinu dėl kitų žmonių nuomonės. (I)
5. Nelabai gerai tvarkau savo finansus, todėl mąstau apie naujas galimybes. (P)
6. Norėčiau, kad ateitis būtų labiau nuspėjama. (S)
7. Visada pagalvoju apie kitų žmonių jausmus. (Š)
8. Lengvai suprantu sudėtingus dalykus ir galiu kontroliuoti padėtį. (V)
9. Mažai ką galiu padaryti, kad pakeisčiau savo gyvenimą. (S)
10. Man lengva rasti bendrą kalbą su skirtingais žmonėmis. (St)
11. Nekreipiu dėmesio į taisykles ir normas, kurios varžo mano laisvę. (I)
12. Mėgstu dalyvauti intelektualiose diskusijose. (R)
13. Man patinka įsitraukti į naujas neįprastas situacijas. (P)
14. Susituokusios poros, jei tik įmanoma, turi turėti vaikų. (Š)
15. Kiekvienas privalo rūpintis savo išvaizda, kad darytų gerą įspūdį aplinkiniams. (St)
16. Norėčiau nors kartą surizikuoti ir pažiūrėti, kas iš to išeis. (P)
17. Man patinka organizacinė veikla. (V)
18. Kartais būna atvejų, kai galima nusižengti įstatymams. (I)
19. Religija užima svarbią vietą mano gyvenime. (S)
20. Ieškau naujų būdų senoms bėdoms spręsti. (R)
21. Moterims labiau tinka užsiimti namų ruoša nei vadovauti įmonėms. (Š)
22. Jautriai reaguoju į mane supančių žmonių jausmus. (Š)
23. Man patinka, kai žmonės mano, kad mano finansinė padėtis gera. (St)
24. Manau, kad gyvenimas man neteisingas – esu vertas (-a) daugiau. (P)
25. Esu pasirengęs (-usi) paaukoti laiką, skirtą šeimai, kad galėčiau kilti karjeros laiptais. (V)
26. Mėgstu išsiskirti iš minios. (I)
27. Mūsų politinė sistema gal ir netobula, bet ji geresnė nei bet kokia kita sistema. (S)
28. Kai įsitraukiu į naują darbą, gilinuosi į jį iki galo. (R)
29. Karinė prievolė turi būti privaloma visiems jauniems vyrams. (V)
30. Mieliau praleisčiau ramų vakarą namuose nei eičiau linksmintis. (S)
31. Svarbiau, kaip leidžiu laisvalaikį, o ne kiek uždirbu. (R)
32. Negaliu pakęsti netvarkos namuose. (Š)
33. Mėgstu pritaikyti naujas idėjas tiek darbe, tiek namuose. (I)
34. Turėti įtakingų pažinčių man – prestižo reikalas. (St)
35. Pastebėjau, kad kuo daugiau turiu, tuo daugiau noriu. (P)
36. Man sekasi spręsti problemas, kurioms reikia intensyvaus mąstymo. (R)
37. Esu įsitikinęs (-usi), kad galėčiau turėti savo kompaniją. (V)
38. Man geriau sekasi išmokti atlikti naują darbą, kai kas nors parodo, kaip tai padaryti. (S)
39. Netradiciniai poelgiai mane žavi. (I)
40. Pinigai geriausiai įvertina sėkmę. (St)
41. Užklupus sunkumams kreipiuosi pagalbos į draugus ir artimuosius. (Š)
42. Dažnai nežinau, kas vyksta aplink mane. (P)
43. Man iš tiesų patinka organizacinė veikla. (R)
44. Geriausiai jaučiuosi, kai galiu kontroliuoti situaciją, o kiti man paklūsta. (V)
45. Dažnai tampu neformaliu grupės lyderiu, kurį žmonės noriai mėgdžioja. (I)
46. Esu atsargus (-i) tvarkydamas savo finansus. (S)
47. Daug svarbiau atlikti pareigas nei gyventi savo malonumui. (Š)
48. Man svarbu turėti tikslą, kurio galėčiau siekti. (P)
49. Siekiu finansinės nepriklausomybės, kad mane gerbtų. (St)
Suskaičiuokite, kurių raidžių daugiausia surinkote. Kuo jų daugiau, tuo ši vertybė jums svarbesnė.
Raidžių reikšmės: Š – šeima, P – permainos, S – saugumas, St – statusas, V – valdžia, I – individualumas, R – savęs realizavimas.
