Viso pokalbio metu jie prieš atsakydami į klausimus žvilgtelėdavo vienas į kitą, nusišypsodavo ir tik tada praverdavo lūpas.
Valda ir Giedrius svėrė kiekvieną mintį, kurių visuma atvedė prie bendro atsakymo: jie yra laimingi galėdami dalytis meilės dovana.
Prieš pusantrų metų per pirmojo serialo „Pavogta laimė” sezono filmavimą susitikę operatorius G.Jurkonis ir aktorė V.Bičkutė vienas kitą ilgai tyrinėjo tiek filmavimo aikštelėje, tiek per pertraukas.
Tačiau tuomet kolegos nė neįtarė, kad tarp jųdviejų mezgasi tarnybinis romanas.
Kai po devynis mėnesius trukusio filmavimo įvyko „Pavogtos laimės I” peržiūra, šios įtemptos veiksmo dramos režisierius Mantas Verbiejus iš nuostabos išplėtė akis, išvydęs pagrindinio vaidmens atlikėją V.Bičkutę ir operatorių G.Jurkonį susikibusius už rankų.
„Režisierius buvo susitaręs su Giedriumi žiūrėti filmą, o mes nuėjome kartu. Pasirodo, niekas neįtarė, kad mudu esame pora”, – šypsodamasi asmeninio gyvenimo uždangą praskleidė V.Bičkutė.
Tuo metu pora jau buvo tikra dėl abipusių jausmų ir neketino ilgiau to slėpti. „Man niekada nerūpėjo, kokia atrodau kitiems”, – tikino tame seriale ryžtingos ir šaltos verslininkės Rūtos vaidmenį suvaidinusi V.Bičkutė.
Pirmą sezoną filmuota kvapą gniaužianti scena, kurios metu V.Bičkutė nuo tilto krinta į upę, stipriai sujaudino ir žiūrovus, ir tiltą per Nerį ties Vieviu filmuoti parinkusį G.Jurkonį.
Operatorius nemažai vargo sostinėje ieškodamas pagal scenarijų tinkančio aukšto tilto per upę.
Norint išvengti eismo trikdžių, tinkamiausias pasirodė tiltas per Nerį, kuriuo iš Vievio galima pasiekti senąją Lietuvos sostinę Kernavę.
Ties šia vieta upės krantai – statūs ir išvaizdūs, nes apaugę vešlia augalija. Kritimas nuo tilto buvo viena šiurpiausių serialo scenų.
Tai – kraupus nusikaltimas, kurio bendrininku tapo serialo herojės vyras, nusikalstamo pasaulio atstovų bosas Germanas Kauneckas, nutaręs atsikratyti žmonos.
„Filmuodami tokias scenas režisierius ir operatorius prisiima didelę atsakomybę. Turi būti šimtu procentų saugu. Turėjome atlikti tik vieną dublį”, – pasakojo G.Jurkonis.
„Prašiau vieno dublio, bet prireikė dviejų”, – išdavė ekstremalių situacijų nemėgstanti ir iššūkį dėl pagrindinio vaidmens priėmusi V.Bičkutė.
Mylimasis patikslino: „Pirmas sugadintas dublis – ne mano.”
„Žinoma, buvau pritvirtinta apsauginiais diržais, bet vis vien buvo baisu. Pamenu, po pirmo dublio visi skubėjo žiūrėti į monitorių, ką nufilmavo, o aš kabu virš upės. Norėjosi šaukti: „Gelbėkite, negi aš taip ir liksiu kaboti”, – apie baimės kupinas serialo akimirkas pasakojo V.Bičkutė.
Aštrių pojūčių vengiančiai aktorei teko kristi nuo tilto dar kartą, kad scena būtų gerai nufilmuota ir įtikinama.
Tačiau vėliau serialo herojė Rūta grįžta savo vyrui keršyti ir siekia atgauti mylimą dukterį. Televizoriaus ekrane tokia moteris negali būti silpna. O gyvenime?
„Esu iš tų moterų, kurios bijo kamuolio. Nei parašiutu šokau, nei motociklu dideliu greičiau važiavau.
Nors esu tipiška mergaitė, dėl vaidmens pasiryžau šokti nuo tilto”, – tvirtino V.Bičkutė.
Ne tik dramatiška scena, bet ir tiltas per Nerį aktorei ir operatoriui tapo itin reikšmingi. Tuo metu, kai buvo filmuojama, jų jausmai tik mezgėsi. Dabar porą irgi kartais galima išvysti vaikštančią ant to tilto, kuris virto jųdviejų romantiškų pasimatymų vieta.
Ar kada nors ant to tilto turėklų galėtų atsirasti simbolinė spyna, užrakinusi jų jausmus? Šito paklausti Valda ir Giedrius nusijuokė.
Juodu niekuomet ten nesutiko jaunavedžių ir nepastebėjo ant turėklų nė vienos spynos.
Aktorė įsitikinusi, kad operatoriui geriau pažinti ją padėjo ir filmavimo kamera. „Jis matė viską, nes pro kamerą atsivėrė kūrybinis pasaulis, o iš to pasaulio man nebuvo matyti, kas prie kameros”, – juokaudama pasakojo V.Bičkutė.
Filmuojant scenas operatoriaus ir aktorės simpatijos mezgėsi lėtai.
„Pirmąkart pamatęs Valdą ilgai stebėjau. Po kurio laiko ją pažinau tiek, kad nereikėjo klausti nei vardo, nei pavardės, nei metų. Iš stebėjimo detalių susidarė puikus bendras vaizdas.
Anksčiau filmavau nemažai dokumentinių juostų, todėl išmokau atpažinti, kodėl žmogus vienaip ar kitaip elgiasi. Taip šįkart įvyko ir su Valda”, – neslėpė operatorius.
G.Jurkonis, stebėdamas patikusią moterį, buvo atsargus. Juk serialas – ne dokumentika. Tąkart buvo filmuojamas išgalvotas gyvenimas, o ne tikrovė, todėl operatorius V.Bičkutės vaidmens netapatino su ja.
Netrukus G.Jurkonis įsitikino, kad verslininkė Rūta ir jo stebėjimo objektas Valda – labai skirtingos.
„Tarp filmavimų ir dublių išryškėja tikrumas. Išvydau, kokia Valda yra iš tiesų. Ji – ne ta moteris, kuri šoktų į prarają ar pultų į avantiūras kaip seriale”, – įsitikino G.Jurkonis.
Serialo scenarijus iš V.Bičkutės pareikalavo ne tik drąsos, bet ir šalto bendravimo. G.Jurkonis per filmavimo pertraukėles pastebėdavo, kad ta pati aktorė su kolegomis šiltai bendrauja ir yra jautri.
„Dėl vaidmens galiu daug ką padaryti. Mėgstu savo profesiją, todėl kaip Valda neturiu teisės sakyti, kad herojės gyvenime kas nors nepatinka.
Personažo, kaip ir žmogaus, pažinimas vyksta gaudant jo gyvenimo detales. Tuomet pavyksta atskleisti jo asmeninę istoriją”, – apie scenos užkulisius pasakojo V.Bičkutė.
Operatoriaus stebėjimo objektu ne veltui tapo išvaizdi juodaplaukė, skvarbaus žvilgsnio moteris.
„Pirmiau prisirišau prie išorės. Po to viliojo jos vidinis grožis. Jis buvo pagrindinis veiksnys, vedęs į draugystę. Mane papirko Valdos paprastumas, nuoširdumas”, – tvirtino trejais metais už aktorę jaunesnis operatorius.
G.Jurkonis pajuto, kad ir ji ieško nuoširdaus draugo. Tad vyras nebijojo būti atstumtas: „Kai pažinimas tęsiasi ilgai, nėra jokio ekstremalumo. Ant bet kurio laiptelio galėjo būti aišku, stabtelėti ar eiti toliau. Mes ėjome toliau.”
Kliūtimi įsimylėjėliams netapo net dažni išsiskyrimai. Dėl karjeros V.Bičkutei dažnai tenka krautis lagaminus ir vykti į Maskvą. Po sausį vykusios rusų trilerio „Akmuo” premjeros lietuvė sulaukė naujų kvietimų filmuotis Rusijoje.
„Birželį Maskvoje buvo nemažai susitikimų su režisieriais, prodiuseriais. Be to, dalyvavau rusų režisieriaus Andrejaus Tarkovskio kino festivalyje.
Grįžau trims dienoms į Vilnių ir vėl skrisiu į Maskvą, nes laukia vieno filmo pagrindinio vaidmens bandymai”, – apie užimtumą pasakojo aktorė.
Jei V.Bičkutė daugiau laiko būtų Vilniuje, vargu ar ji dažniau galėtų susitikti su mylimuoju. G.Jurkonis taip pat lyg voverė įsisuko į naujus darbus – operatorius šią vasarą praleis filmuodamas reklamas.
Darbas – tik viena sričių, kuri suartino operatorių ir aktorę. Porą sieja ir pomėgis laisvalaikiu žiūrėti filmus. Vienas vertina operatorių, kitas – aktorių darbą.
Valdos ir Giedriaus skoniai sutampa ir virtuvėje. Juodu – vegetarai.
„Giedrius puikiai gamina valgį. Jis vegetarišką virtuvę įvaldė tobulai”, – mylimąjį gyrė aktorė. Ji draugo ruoštas vakarienes pavadino vienomis didžiausių jųdviejų švenčių.
Valda mėsos atsisakė prieš penkerius, o Giedrius – prieš ketverius metus. Abu vegetarais tapo dėl skirtingų priežasčių.
„Augalinis maistas daug sveikesnis. Po valgio nesijaučiu apsunkęs. Atvirkščiai, turiu daugiau energijos”, – pastebėjo G.Jurkonis.
„Mėsos nevalgau dėl estetikos sumetimų”, – sakė V.Bičkutė, šiuo metu neatsispirianti mylimojo ruošiamoms gardžioms daržovių ir sūrio salotoms.
Pora gyvena atskirai, tad vakarienės kurio nors namuose prilygsta pasimatymui. Įsimylėjėliai vis dar nepuoselėja minčių apie gyvenimą po vienu stogu.
„Labai sveika neskubinti draugystės etapų. Kai žmonės tuoj puola gyventi kartu, po to gailisi”, – mėgautis kuo ilgiau besiskleidžiančia draugyste nori aktorė.
Jai pritarė ir mylimasis: „Tai – įdomus išbandymas. Juk visai kiti džiaugsmai aplanko einant į pasimatymus, o ne nuolat sukantis toje pačioje virtuvėje.”
Aktorė neabejoja, kad jos profesijos atstovai turėtų nuolat keliauti ten, kur jų laukia vaidmenys, filmų premjeros.
„Norėčiau gyventi tarp Paryžiaus, Londono, Maskvos, Vilniaus”, – garsiai svajojo V.Bičkutė. Ji namais šiuo metu vadina savo butą aukštomis lubomis Vilniaus senamiestyje.
V.Bičkutė gyvena kartu su aštuoneriais metais jaunesne seserimi filosofijos mokslus baigusia Vaida, kuri dabar studijuoja viešuosius ryšius.
„Kai sužinojau, jog sesuo atvyks studijuoti į Vilnių, norėjau, kad ji būtų su manimi. Neįsivaizdavau, kad gyventume atskirai”, – pasakojo V.Bičkutė.
Sesuo turi savo kambarį, Valda – savo, abi dalijasi bendromis erdvėmis. Juodvi gerai sutaria dėl buities, jaučia viena kitos nuotaikas ir žino, kada geriau nelįsti į akis.
„Kiekvienam žmogui, ypač aktoriui, reikia pabūti vienam, bet to neturi jausti artimieji. Kai man reikia ramybės, bandau kur nors dingti ir niekas to nepastebi”, – tikino pašnekovė.
Aktorė jaučia sesers palaikymą. Vaida ne tik lankosi sesers premjerose, bet ir stengiasi, kad ji po kelionių namuose galėtų kuo geriau pailsėti.
Kai aktorė grįžta iš Maskvos, namus randa visuomet gražiai sutvarkytus, paruoštą vakarienę.
„Mūsų tėvai džiaugiasi, kad mudvi sutariame”, – sakė Valda.
V.Bičkutės mylimasis taip pat žino, ką reiškia tvirti ryšiai su artimaisiais. Iš Alytaus kilęs G.Jurkonis vaikystėje augo su dviem broliais ir dviem seserimis.
Giedrius šeimoje gimė ketvirtas, todėl juto vyresnėlių globą.
„Vaikystėje mums nereikėdavo kiemo draugų, nes broliai ir seserys puikiai sutarėme, kartu žaidėme, viskuo dalijomės”, – prisimena G.Jurkonis.
Valdos nebaugina, kad jai ar seseriai sukūrus šeimą tektų išsiskirti.
„Būtų nuostabu, jeigu turėtume namą, kuriame apsigyventų mūsų šeimos”, – svarstė V.Bičkutė.
Žinoma aktorė, kurią paviliojo Rusijos kinas, neketina Vilniaus iškeisti į Maskvą. Iš Telšių kilusiai V.Bičkutei šis miestas – tiktai darbo vieta.
Nuolat gyventi triukšmingoje Rusijos sostinėje lietuvė nenorėtų: „Kai grįžtu į Lietuvą, jaučiu kitokį kvėpavimą. Man jaukesnės mūsų gatvės, net atrodo, kad ir medžių žaluma sodresnė. Žinoma, tai – mano tėvynė, todėl kitaip ir nebus. Čia mano širdis geriau jaučiasi.”
V.Bičkutė Maskvoje stengiasi taip susiplanuoti dieną, kad reikėtų kuo mažiau laiko sugaišti transporto spūstyse. Per penkerius metus – tiek ji filmuojasi Rusijos sostinėje – milijoninis miestas jai netapo jaukesnis.
Tačiau išoriniai veiksniai jai netrukdė pasinerti į kino industriją, kuri ją žaibiškai įsuko vos baigus Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje aktorių kursą, kuriam vadovavo teatro korifėjus Rimas Tuminas.
Vilniaus mažojo teatro įkūrėjas režisierius R.Tuminas yra ir Maskvos valstybinio akademinio J.Vachtangovo teatro meno vadovas. Atverti kelius į Maskvą R.Tuminas padėjo ir buvusiai savo mokinei.
„Prieš keletą metų Maskvoje vyko Vilniaus mažojo teatro gastrolės. Prie manęs priėjo aktorius Sergejus Garmašas, kurio tuomet dar nepažinojau. Dabar, aišku, net juokas ima, kad nepažinau rusų kino ir teatro legendos.
Jis mane susirado užkulisiuose ir paprašė kitą dieną atnešti savo nuotraukų, nes turėčiau filmuotis.
„Mums tokių trūksta”, – įsiminiau S.Garmašo žodžius. Jie buvo pranašiški, nes pasipylė kvietimų filmuotis Maskvoje”, – džiaugėsi V.Bičkutė.
Mokytojas – pamirštas
Prieš daugiau nei šešerius metus teatro užkulisiuose vieša paslaptimi buvo tapę režisieriaus R.Tumino ir V.Bičkutės santykiai.
„Apeikime tą temą”, – paklausta apie buvusį artimą ryšį su R.Tuminu slapukavo V.Bičkutė.
Akivaizdu, kad V.Bičkutės karjerai R.Tuminas, kaip mokytojas, yra davęs didelį postūmį. „Be abejo, davė kaip ir visi mokytojai savo mokiniams. Jis – talentingas režisierius”, – pripažino aktorė.
Tačiau šiuo metu operatorių G.Jurkonį įsimylėjusi aktorė tikino: „Ši meilė – pirmoji ir paskutinė. Viskas – kaip pirmą kartą, iš pradžių. Ar ne, Giedriau?”
G.Jurkonis mylimajai V.Bičkutei pritarė: „Šie jausmai – unikalūs.”
