Mažoji Kamilė, regis, visai nesusidomėjo jai skirta ceremonija. Mergaitė vis bandė paragauti savo suknytės. Į įprastą vandens pylimą ant galvos, kryžiaus piešimą ant krūtinės Kamilė nė nesureagavo, tik stebėjosi, kaip greitai keliauja iš mamos rankų į krikštamotės glėbį.
Prieš porą metų toje pačioje Bernardinų bažnyčioje brolis Astijus sutuokė ir Kamilės tėvus – Indrę ir Evaldą.
Šeštadienį, stovėdamas prieš tuos pačius žmones, brolis Astijus prisiminė tą dieną, kai Indrė ir Evaldas žengė prie altoriaus, baimę ir nežinomybę jų akyse. Brolis Astijus pasidžiaugė gražiai besiklostančiu santuokiniu gyvenimu.
Brolis Astijus nudžiugo, kai pamatė, kad krikštatėviai atsinešė didelę žvakę. Jis pastebėjo, kad įprastai žmonės atsineša mažas žvakes ir atsiprašęs parodė špygą: „Va, tokias trumpas atsineša“.
Krikštynų ceremonija nebuvo ištaiginga, joje dalyvavo tik šeimai artimiausi žmonės.
„Paplokite naujai krikščionei!“ – ceremonijos pabaigoje paragino brolis Astijus ir pakėlė mergytę į viršų.
