Vitražistė L.Karčiauskaitė- Potet yra vertinama interjero kūrėjų, galeristų ir privačių meno kolekcininkų. Iš Klaipėdos kilusios menininkės darbus žino tokios Prancūzijos interjerų žvaigždės, kaip dizaineriai Jacquesas Garcia bei Pierre’as Yvesas Rochonas.
Šįkart L. Karčiauskaitė- Potet darbais grožėjosi ir Paryžiaus dizaino savaitės lankytojai bei dalyviai.
Antrus metus vykusioje Paryžiaus dizaino savaitėje meno kūrinius pristatė apie 250 dalyvių. Darbai buvo eksponuojami apie 150 erdvių – galerijose, viešbučiuose, parodų salėse, salonuose.
Didžiulio susidomėjimo sulaukęs renginys sutraukė apie 100 tūkstančių paryžiečių bei miesto svečių.
Paryžiaus dizaino savaitėje Laura pristatė šešis didelius vitražus. Jie buvo sukurti salonui „Ecart International”. 1978 metais jį sukūrė prancūziško dizaino legenda Andree Putman. Nuo to laiko Saint Germaino rajoną puošiantis salonas yra tapęs vieta, kurioje diktuojamos interjero dizaino kryptys.
Salonas „Ecart International” lietuvės darbams, kurių didžiausias – 2,2 x 1,6 metro, suteikė net 150 kvadratinių metrų erdvę, skendinčią prieblandoje, kad geriau stiklo kūriniuose atsi- skleistų žaižaruojančių spalvų ir šešėlių žaismas. Laura bendradarbiauja su keliomis dirbtuvėmis Lietuvoje ir Prancūzijoje. Vitražai yra dideli, tad jiems reikalinga speciali įranga ir įvairūs specialistai.
„Šie vitražai buvo kuriami lego principu – dalis darbų buvo atlikta Lietuvoje, dalis – Prancūzijoje.
Darbo tempas buvo beprotiškas. Nuo tos akimirkos, kai gavau kūrybinį pasiūlymą, iki to laiko, kai baigti darbai atsirado salone, turėjau truputį daugiau negu pusantro mėnesio.
Paprastai tokių darbų kūrimas trunka apie keturis mėnesius. Teko suktis dvigubai greičiau. Tai buvo labai įtemptas, bet smagus laikas”, – sakė menininkė.
Kūriniai nebuvo bendros konkrečios temos. Tai buvo lyg žaidimas su stiklu, atsisakant konkretaus piešinio.
„Nors kūriau abstrakčius vitražus, kiekvienas jų turi atskirą istoriją. Pavyzdžiui, vieną kūrinį įkvėpė nuo neatmenamų laikų Bretanėje vertikaliai stovintys akmenų menhyrai, tai – bretaniškos granitinės kultūros, kurioje aš šiandien gyvenu, atspaudas mano darbuose.
Taip pat esu ištikima melsvai spalvai. Ši spalva į pasąmonę įsirėžė dar tuomet, kai gyvenau Klaipėdoje šalia jūros. Dievinu melsvą jūros ir dangaus žydrumo spalvas”, – pasakojo vitražistė.
Laura džiaugėsi savo sėkme Paryžiaus dizaino savaitėje. Su salonu „Ecart International” menininkė pasirašė dvejų metų bendradarbiavimo sutartį.
Lauros kūrinių idėjos atsiranda Bretanės regione, Ploermelio miestelio dvare. Jis pasta- tytas 1411-aisiais.
„Ši data labai patinka mano vyrui Laurent’ui. Jis džiaugiasi, kad jo namas pastatytas dar prieš Kolumbui atrandant Ameriką”, – juokėsi vitražistė.
Seną dvarą Laura su vyru įsigijo prieš kelerius metus.
Dvaras, kuris panašus į tvirtovę, patinka ne tik Lauros vyrui, Europos Komisijos ekspertui, bet ir poros vaikams – dešimtmečiui Joriui François bei septynmetei Amelijai. Viduramžiškame pastate vaikai žaidžia princeses ir riterius.
L.Karčiauskaitė- Polet įprato prie prancūziškos tvarkos, prisitaikė prie vietinių gyventojų įpročių, laiko tėkmės. Menininkę romantiškai nuteikia ir saugumo jausmą teikia tvirtos akmeninės namų sienos.
„Mūsų būstas nėra gigantiškas – maždaug keturių šimtų kvadratinių metrų ploto. Jis laukinis, granitinis, su gynybos bokšteliu, kuriame yra anga šaudyti arbaletu.
Dvaras dar nėra visiškai įrengtas. Interjeras nebus autentiškai viduramžiškas, bet stengiamės atkurti senovinę aurą. Manau, jei pasirenki gyventi dvare, turi sukurti tokią atmosferą, kuri ir priklauso būti dvaruose”, – sakė L.Karčiauskaitė- Potet.
Gyvenimas mažame miestelyje verda ramiau nei šurmulingame didmiestyje. Ryte, išleidusi vaikus į mokyklą ir darželį, Laura pusvalandį bėgioja krosą. Bėgdama klausosi prancūziškos muzikos, grįžusi išgeria kavos ir pradeda galvoti apie darbus. Nuo namų iki dirbtuvių – aštuoniasdešimt kilometrų. Tačiau neretai Laura kuria ir namuose.
Kuria interjerą ir arabų princui
Interjero vitražų kaina priklauso nuo medžiagų, dydžio. Didžiausias Lauros vitražas salone „Ecart International” įkainotas 22 tūkstančiais eurų (77 tūkstančiai litų), mažiausias – 1,5 tūkst. eurų (5,2 tūkst. litų).
Pagrindiniai L.Karčiauskaitės- Potet užsakovai yra Paryžiuje, iki jo nuo Ploermelio miestelio, kuriame gyvena su šeima, – apie keturis šimtus kilometrų. Nuvykusi į Prancūzijos sostinę lietuvė turi po kelis susitikimus per dieną.
Šiuo metu su architektu ji dirba prie vieno rimto projekto. Kuria interjerą dideliame name, stūksančiame šalia Eliziejaus laukų. Pastatas priklauso vienam arabų princui.
Daugiausia vitražistė dirba su architektais, kurių klientai yra verslininkai. Jos vitražą turi ir vienas garsus Prancūzijos kompozitorius.
„Aš nelinkusi vardyti savo klientų pavardžių, nes tai gali atrodyti pagyrūniška. Tačiau jeigu klientai pasako, jog turi mano darbą, jaučiuosi pamaloninta.
Vitražas nėra populiari meno rūšis. Tačiau jis ir neturi būti populiarus. Čia kaip dėl aukštosios mados, kuri negali būti visiems reikalinga ir prieinama. Vitražas reikalingas tam tikram interjerui.
Bet kokiu atveju mano darbus turi išskirtiniai žmonės. Juk būtent jie perka meno kūrinius”, – kalbėjo lietuvė menininkė.
