LKF prezidento akį patraukė berniukas, sėdintis neįgaliojo vežimėlyje. Mielas svečias, toks labai panašus į ikimokyklinio amžiaus Harį Poterį, vikriai įvažiavo į posėdžių salę. Fotografė Greta Mironovičienė parodė, kur sustoti.
„Įsivaizduok, kad turi burtų lazdelę ir gali išpildyti visus savo norus. Apie ką svajoji?“ - vaiką kalbino fotografė. Jai norėjosi užfiksuoti besišypsančio, įsisvajojusio vaiko mimikas. Tačiau mažasis burtininkas nepasidavė G. Mironovičienės kerams.
„Nežiūrėsiu į jį“, - gudriai šypsodamasis atsakė vaikas, paprašytas pasižiūrėti į A. Sabonį.
„Tau nepatinka barzda?“ - paklausė krepšininkas. Vaikas linktelėjo: „Taip.“
Vyriškas pokalbis apie saldumynus
„Ilja, žinau, kad labai mėgsti skaniai pavalgyti. Arvydas irgi!“ - žiūrėdama į berniuką pro fotoaparato akutę jį toliau kalbino G. Mironovičienė. Berniuko akys sužibo. Jis žvilgtelėjo į sporto legendą ir paklausė: „Kokius saldainius tu labiausiai mėgsti?“
„Griliažinius“, - atsakė LKF vadovas. Abu šypsojosi. Susidomėjęs nauju draugu, Ilja vos nusėdėjo vežimėlyje, ėmė mosikuoti kojomis ir grąžyti rankas.
Jiedu dar pasikalbėjo apie tai, kad suvalgius saldainių būtina išsivalyti dantis, ir kad saldainiai skanūs visokie – ir šokoladiniai, ir čiulpiami.
Apie valandą trukusi milžino Arvydo ir mažylio Iljos fotosesija baigėsi maloniu atsisveikinimu. Berniuko delnas paskendo A. Sabonio delne. „Tik smarkiai nespausk, kad man rankos neskaudėtų“, - juokavo buvęs sportininkas, tiesdamas Iljai dešinę.
Dovana iš prezidento rankų
„Norėčiau užaugti toks didelis ir žaisti krepšinį su Arvydu Saboniu“, - žvilgsniu palydėjęs krepšininką, tebežvelgdamas pro stiklines duris, prisipažino berniukas.
Iš LKF prezidento rankų jis gavo dovanėlę – trenerio knygą, kurioje galima planuoti atakas krepšinio aikštelėje, didelį rankšluostį, pakabuką su trispalve ir krepšinio kamuoliu, rašiklį.
Krepšininką A. Sabonį vaikas pirmą kartą pamatė sužinojęs apie fotosesiją ir panaršęs internete. Žinojo, kad vyras bus aukštas, bet vos pamatęs, žagtelėjo: „Ooo...“ Savo tėvą berniukas nustebino pasakęs, kad žino „Žalgirį“. Pasirodo, jis jau yra matęs šios komandos varžybas per televizorių.
„Kai atvažiuosi į Klaipėdą, žaisime krepšinį“, - atsisveikindamas su žurnaliste, pasakė Ilja. O aš pažadėjau atvežti mažesnę, vaikams skirtą krepšinio lentą ir kamuolį – Ilja kol kas yra per mažas įmesti į tradicinio aukščio krepšį.
Neįgaliuosius lankė kasmet
„Ilja linksmas, simpatiškas vyrukas. Man sakė, kad neįgalus. Iškart pagalvojau, kad atvažiuos vežimėlyje“, - po fotosesijos kalbėjo A. Sabonis.
Negalia jo netrikdo, sportininkas ilgą laiką gyveno užsienyje, kur požiūris į tokius žmones kur kas draugiškesnis nei Lietuvoje. „Esu pripratęs, ir Ispanijoje gyvenau, mačiau neįgaliuosius, ir Amerikoje kasmet su klubu vykdavome aplankyti sergančių vaikų į ligonines ar kitas įstaigas“, - prisiminė LKF prezidentas.
Jis niekada nėra galvojęs, kaip gyventų, jei pats ar kas iš artimųjų turėtų negalią. „Kol nenutinka, nepagalvoju apie tai. Sunku įsivaizduoti, ką tai reiškia. Ir užjausti pilnai galima ko gero tik kai pats esi tai patyręs“, - kalbėjo sportininkas.
Vyrui ne kartą yra tekę važinėti neįgaliojo vežimėlyje – kai sustreikavo širdis, taip pat patyrus traumas. „Pasėdėjęs esu nemažai laiko. Po savaitę ar kelias dienas, kai reikėdavo pajudėti iš vienos vietos į kitą. Taip pat apie tris mėnesius esu išgulėjęs ant patalo, tai sunkiau negu sėdėti vežimėlyje“, - pasakojo A. Sabonis.
Nevaikšto nuo vaikystės
Ilja - pirmas vaikas šeimoje. Mama Elena Slobodyanik labai laukė pirmagimio. „Mane ištiko šokas, kai gydytojai pasakė, kad su vaiku ne viskas gerai“, - prisipažino moteris.
Vaikui medikai nustatė stuburo įskilimą, nugaros smegenų pažeidimą, berniukas nevaldo kojų, negali vaikščioti.
Visas šeimos gyvenimas keitėsi. Iljos tėvai tapo jautresni aplinkinių žmonių problemoms. Iki gimdymo moteris dirbo vienos kolegijos bibliotekos vedėja. Susilaukusi sūnaus, trumpam grįžo į darbą, netrukus vėl pastojo.
„Buvo baisu lauktis antrojo vaikelio. Baimės nepasitvirtino, dukrytė gimė visiškai sveika“, - pasakojo prieš pustrečių metų antrąkart mama tapusi klaipėdietė.
Iljai gruodžio pabaigoje sukanka 6-eri, vaikui augant periodiškai reikalinga klubo sąnario operacija. Šiomis dienomis berniukas su tėvais yra atvykęs į Vilnių, operacijai.
Prasminga veikla - jau ketverius metus
A. Sabonio ir Iljos nuotraukas Lietuvos žmonės turėtų pamatyti artimiausiu metu. Fotosesiją LKF būstinėje surengė fondas „Algojimas“. Jis rūpinasi šeimomis, kurios augina vaikus su negalia. Nuotraukos turėtų žmonėms priminti, kad tiek įžymybės, tiek neįgalieji yra išskirtiniai dėl savo charakterio savybių, kad ir vieni, ir kiti gali būti herojais.
„Yra dvi grupės žmonių, kuriuos gatvėje sutikus, įspūdžių lieka visai dienai. Tai įžymybės ir neįgalieji. Sutikus garsenybę, užplūsta vienokie jausmai, neįgaliuosius – kitokie. Norėjosi parodyti juos kartu, nes ir vieni, ir kiti iš esmės yra vertingi“, - pasakojo fondo „Algojimas“ vadovė Aušra Stančikienė.
Fondas jau kelerius metus fotografuoja žinomus žmones ir vaikus su negalia. Fondui šiame projekte iki šiol talkino žinomas fotografas Algimantas Aleksandravičius.
Su neįgaliais vaikais jau fotografavosi maestro Donatas Banionis, istorikas Alfredas Bumblauskas, primadona Eglė Špokaitė, Nerijus Juška, atlikėjai Marijonas Mikutavičius ir Andrius Mamontovas, stipruolis Žydrūnas Savickas, režisierius Oskaras Koršunovas, publicistas ir režisierius Vytautas V. Landsbergis, žurnalistė Rūta Mikelkevičiūtė ir kiti.
