Vėliau turėjau įvairių dienoraščių. Vienas gražiausių – mano paskutinis oficialus. Verstos odos švelniai smėliniais viršeliais, paauksuotais krašteliais, dovanotas vyro Tomo.
Ten rašiau viską: tai, ką matau, kas vyksta mano gyvenime. Užrašų tikslas buvo ne tik analizuoti ir nuleisti garą, bet ir įamžinti, sustabdyti, ant popieriaus išguldyti tą gyvenimą, kuriuo esu apdovanota.
Man atrodo, kad dienoraščio rašymas turi vien privalumus. Vis paraginu šešerių su puse metų dukterį Izabelę rašyti. Rašo mažutėmis raidelėmis ir sako, kad nori būti mokytoja. Sūnus Jurgis jau pradeda skaityti. Kaip ir daugelis berniukų, jis domisi lėktuvais, mašinomis ir laivais.
Graužiu save, kad nerašau dienoraščių savo vaikams. Vis ketinu rimtai prisėsti prie asmeninio archyvo. Vis pažadu sau, kad kada nors tai tikrai padarysiu.
Pamenu, pirma mano apčiuopiama svajonė buvo pianinas. Jį gavau šešerių. Kita – rašomoji mašinėlė. Dabar suprantu, kad vaikai instinktyviai jaučia, kas jiems patinka.
Tėvai niekada nesiskundė, kad prastai valgau. Man visada patiko gardūs patiekalai. Kaip susiklostė mano gyvenimas? Maistas ir rašymas!
Prieš beveik penkerius metus pradėjau rašyti tinklaraštį beatosvirtuve.lt, kuris pakeitė mano gyvenimą. Išmokau naujo amato – rašyti apie maistą. Iš jo atsirado ir pirmoji mano receptų knyga.
Tada mokiausi kulinarijos mokykloje ir stengiausi rašyti kasdien. Esu priklausoma nuo savo tinklaraščio. Rašau įvairiomis temomis – apie sriubą ir raugintus kopūstus, apie mėgstamas vietas, keliones, atrastus skonius ir dovanas draugams, pasakoju apie būsimą laidą.
Įrašas apie indų plovimą buvo vienas populiariausių! Jam nenusileido ir pamąstymai apie princeses ir jų tipus. Juk princesės iš pasakų – tai tikros moterys, kurios yra šalia mūsų.
Gyvenimas tarp dviejų šalių turi privalumų ir trūkumų. Bet aš nesiskundžiu ir visuomet matau puspilnę stiklinę. Lėktuvuose ir oro uostuose jaučiuosi puikiai. Keltis rytą man nėra jokia bėda.
Štai ir šiandien prieš išvykdama į oro uostą dar spėjau skalbinius sutvarkyti, iškrauti ir pakrauti indaplovę. O tada jau į Lietuvą! Lėktuve skaitau arba rašau. Stebiuosi žmonėmis, kurie nieko neveikia.
Kas man svarbiausia? Šeima. Kartais net jaučiuosi kalta, kad jai skiriu per mažai dėmesio. Geriausias mano laikas – su vaikais. Jie jau ūgtelėję, kartu galime nuveikti daug smagių dalykų: vakare žiūrėti filmą, eiti į muziejų, baseiną, keliauti.
Keliaudami su vyru visada pasiimame ir vaikus. Kartais su Tomu išvykstame dviese, bet tik keletui dienų.
Du svarbiausi mano gyvenime žmonės – vyras Tomas ir sesuo Odeta. Dėl jų esu tas, kas esu, ir gyvenu tokį gyvenimą, kokį gyvenu. Esu tikra, kad pilnatvę lemia žmonės, teigiami jausmai ir idėjų įgyvendinimas, o ne sukaupti daiktai ar nekilnojamasis turtas.
Kaip atrodo mano diena? Keliuosi anksti, dažniausiai geriu arbatą, vedu vaikus į mokyklą, po jų – šuns BonBon eilė. Tuomet – mano laikas, skirtas rašymui, virtuvei, naujiems patiekalams, pasirengimui laidoms.
Mėgstu porą kartų per savaitę išeiti iš namų. Tam puikiai tinka restoranai, kinas. Geriausi mano vakarai – namuose su vyru ir vaikais.
2013-iesiems vėl turiu daug planų ir idėjų. Jau pradėjau dirbti su nauja knyga! Tiesiog spirgu, kaip noriu pradėti gaminti ir fotografuoti!
Idėjų ir užsidegimo man niekada netrūksta, jomis mėgstu pasidalyti ir su kitais. Žinau, kad duoti yra daug maloniau nei imti. O tiems, kurie nuoširdžiai dalijasi, viskas sugrįš su kaupu.
