Austrėmis moteris neretai mėgaujasi Lietuvoje rengiamuose vakarėliuose, restoranuose, jas bičiuliams ruošia namuose.
Tačiau vienas didžiausių malonumų – šiuos moliuskus valgyti Prancūzijoje. Į šią šalį per austrių sezoną A.Bunikienė su šeima išsiruošia bent kartą per metus.
„Labai mėgstu nuvykti į tarp Bretanės ir Normandijos, šiaurinėje Prancūzijoje, esančią salą, kurioje stovi Sen Mišelio vienuolynas. Atsisėdu kokiame nors restorane, žiūriu į vandenyną, valgau ką tik ištrauktas austres ir gurkšnoju šampaną”, – pasakojo A.Bunikienė.
Dizainerė yra ragavusi baltaisiais pipirais, tabasko, česnakiniu, svogūnų ir įvairiais kitokiais padažais gardintas ir net keptas austres. Tačiau jai labiausiai patinka šviežios, patiekiamos sudėliotos ant ledo su citrinų skiltelėmis.
Daug keliaujanti A.Bunikienė mėgsta kraštus, kur galima iki soties prisiragauti ne tik austrių, bet ir kitų jūrų gėrybių.
„Tikriausiai todėl, kad esu gimusi po Žuvų ženklu, mane traukia viskas, kas gyvena vandenyje. Negaliu praeiti pro restoranus, kur siūloma šviežių krevečių, midijų, langustų, omarų, įvairių žuvų.
Tačiau neįsivaizduoju, kaip galima valgyti tai, kas šliaužioja žeme. Galbūt kam nors pasirodysiu nesanti jokia gurmanė, bet gyvačių, sliekų ir kirminų manęs valgyti niekas neprivers”, – tikino dizainerė.
