Penktą kartą Kaune surengta floristikos šventė „Įkvėpimo naktis“ sulaukė didelio Kauno meno atstovų, verslininkų, politikų ir net dvasininkų susidomėjimo.
Pasižiūrėti kaip Didžiojoje teatro salėje gyvai kuria penki garsūs Europos floristai atvyko ir Kauno meras Andrius Kupčinskas, ir Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius.
Pakilus scenos uždangai, žiūrovai išvydo prie darbo stalų skrupulingai besidarbuojančius floristus: šveicarą Peterį Hessą, vokietį Manfredą Hofmaną, rusus Romaną Steingauerį ir Vadimą Kazanskį bei lietuvį Marių Gvildį.
Meistrai įsitaisė lėtai besisukančioje scenoje, todėl publika galėjo stebėti, kaip gimsta kiekvienas kūrinys.
„Tai, ką matote scenoje, nėra spektaklis ar šou. Tai – kūrybinės dirbtuvės. Ne tik jūs, žiūrovai, bet ir floristai nežino, kokie kūriniai čia puikuosis vakaro pabaigoje. Kaip tikri menininkai, jie teigia, kad svarbiausia ne rezultatas, o kelionė, kuria einama to rezultato link“, - kalbėjo renginio vedėju tą vakarą tapęs režisierius ir laidų kūrėjas Rytis Zemkauskas.
Iš gyvų ir sausų gėlių, kitų augalų, medžių šaknų, šakų, kankorėžių, samanų, medvilnės, dirbtinio sniego bei kitų floristikoje naudojamų reikmenų per dvi valandas vyrai sukūrė beveik tris dešimtis įspūdingų puokščių ir kompozicijų.
Floristai daugiausia improvizavo žiemos tema: žiūrovai matė, kaip viena po kitos scenoje atsiranda kalėdinės ir naujametinės puošmenos.
Aukščiausiais floristikos apdovanojimais įvertintas ir šios meno šakos guru kone visame pasaulyje laikomas šveicaras P.Hesas vos renginiui įpusėjus sukūrė širdį ir lūpas.
„Atvykau į Kauną atvira širdimi, kurią rodau jums. Kadangi nemoku jūsų kalbos, tegul šiomis lūpomis gėlės kalba už mane“, – pristatydamas savo darbus kalbėjo šveicaras.
Kaunietis M.Gvildys, kalbėdamas apie savo kūrinius, pabrėžė, jog juose netrūksta lietuviškų akcentų. Įkvėpimo kūrybai jis ieško tautiškume.
„Siekiu, kad vos pamačius mano darbus būtų aišku, jog jų autorius – iš Lietuvos“, - tvirtino M.Gvildys.
Kurdamas žiemines puokštes ir dekoracijas vyras vengia nenatūralių medžiagų. Jis stengiasi nenaudoti tiesioginių kalėdinių atributų – varpelių, žaisliukų ar snaigių. Floristui patinka ne agresyviai, bet subtiliai išreikštos šventinės puošmenos.
Savo tautiškumą pabrėžė ir rusų floristai. Iš gimtojo Novosibirsko dekoracijoms kurti jie atsigabeno ne tik sibirietiško kedro kankorėžių, bet ir kitų reikmenų.
„Sibire šalta ir nyku, todėl mūsų kalėdinės ir naujametinės puošmenos, skirtingai negu daugelyje Europos šalių, yra linksmos, ryškios, blizgios ir spalvotos. Tai norėjome parodyti ir jums“, - demonstruodamas išradingai sukurtus darbus sakė V.Kazanskis.
Renginio pabaigoje žiūrovams buvo pateikta staigmena. Scenoje iškilo gyvų žmonių skulptūra, simbolizavusi skulptoriaus Stanislovo Kuzmos sukurtą, tačiau nespėtą įgyvendinti kūrinį „Lozoriau, kelkis“. Jau miręs autorius nespėjo savo idėjos paversti realybe, tačiau ji nedings užmarštyje. Prieš renginį ir po jo žiūrovai aukojo pinigus S. Kuzmos skulptūrai pastatyti. Ji turėtų atsirasti Vilniuje, Santariškių klinikų teritorijoje.