Elle purto galvą – Žilvinas pas ją atskris iš karto po Kalėdų, ir Naujųjų metų naktį sutuoktiniai šampano taures kartu pakels Melburne.
Neseniai trečią insultą patyręs Ž.Grigaičio tėvas – silpnos sveikatos, tad sūnus nutarė Kūčių vakarą ir Kalėdas sutikti su savo tėvais Kaune.
Kalėdas Elle Melburne švęs kitaip nei jos tėvai.
Moteris neišsaugojo į Australiją per Antrąjį pasaulinį karą emigravusių Kazimiero ir Apalonijos Mildažių Lietuvoje puoselėtų tradicijų. Tad nors E.Martin-Grigaitis žino, kas yra kūčiukai, Kūčių vakarienės neruošia.
Ir Kalėdų patiekalai ant Australijos lietuvės stalo visai kitokie.
„Paprastai per Kalėdas pas mus būna apie 40 laipsnių karščio – sunkių patiekalų juk nevalgysi, tad renkamės jūrų gėrybes”, – pasakoja E.Martin-Grigaitis.
Elle tėvas K.Mildažys gyveno Marijampolėje, motina Apalonija – Kaune. Antrasis pasaulinis karas nubloškė abu į Australiją, čia jie ir susitiko. Naujieji emigrantai svečioje šalyje susituokė.
„Mano tėvas visuomet apie Lietuvą atsiliepdavo gražiai, nors jam ten gyventi tikrai nebuvo lengva.
Todėl tėvų nupieštas Lietuvos vaizdas man visuomet buvo labai šviesus”, – prisimena Elle.
E.Martin-Grigaitis tėvas Marijampolėje augo gausioje šeimoje – turėjo net vienuolika brolių ir seserų.
Šeima turėjo ir daug žemės. Tačiau praradęs viltį, kad Australijoje gimusios trys jo dukros kada nors grįš į tėvo gimtinę, žemę K.Mildažys padovanojo Lietuvoje likusiems pažįstamiems.
Net mirus tėvams lietuviškų šaknų E.Martin-Grigaitis užmiršti negali. Prieš dešimt metų pirmą kartą Lietuvoje apsilankiusi moteris iškart įsimylėjo tėvų gimtinę.
Lietuvai neabejingas ir jos vienturtis, baudžiamąją teisę studijuojantis sūnus Boydas.
„Jis mano, kad lietuvės merginos yra labai gražios. Boydas svajoja vieną jų vesti”, – juokiasi E.Martin-Grigaitis.
Lietuvių kalbą galima išgirsti ir Elle vyresniosios sesers Juditos namuose.
Šeimą Melburne ji sukūrė su Australijos lietuviu, kurio brolis gyvena Vilniuje.
Elle dvynė sesuo Amanda taip pat įsikūrusi Australijoje. Ji ištekėjo už Antrajame pasauliniame kare pasižymėjusio ir Australijoje labai gerbiamo sero Edwardo Dunlopo sūnaus.
E.Martin-Grigaitis savo namuose dar laiko žurnalų iškarpas, iš kurių žvelgia modeliais kurį laiką buvusios dvynės.
Dvynėms lietuviškai kalbėti sudėtinga. Penkerių metų jos pradėjo lankyti mokyklą, kurioje buvo mokoma anglų kalba. Norėdami, kad dukros neišsiskirtų iš australų, tėvai namuose stengėsi kalbėti angliškai.
Elle dar atsimena lietuvių kalbą ir daug ką lietuviškai supranta, tačiau kalbėti tėvų gimtąja kalba jai sunku. Lankydama motinos gimines Kaune, su jais Elle bendrauja angliškai.
Ar moteris aplankė gimines per šią viešnagę?
„Kai atvykstu į Lietuvą žiemą, į Kauną nevažiuoju. Kodėl? Pastarąjį kartą pasivaikščiojimas Kauno gatvėmis man baigėsi sulaužyta ranka. Vilniuje šaligatviai dažniausiai nuvalyti”, – juokiasi E.Martin-Grigaitis.
Kur kas maloniau giminaičius lankyti rudenį. Tuomet ji suderina du malonumus.
„Labai mėgstu grybauti, – pastarąjį žodį Elle ištaria lietuviškai. – Todėl su mamos pusbroliais iš Kauno keliaujame į mišką. Lietuvoje – nuostabūs grybai.
Jų galėčiau ieškoti paromis. Ypač mėgstu baravykus. Dar tokie rausvomis galvutėmis labai skanūs”, – pasakoja E.Martin-Grigaitis.
Vilniuje su Elle ir Žilvinu susitikome prie Neries esančiame jo bute. Kol fotografas ieško laisvesnio kampo fotosesijai, Elle tariasi su vyru, kuriuos batelius jai avėti.
„Ne, tik ne šiuos. Prie šios suknelės labiau tiktų tavieji „Chanel”, – pataria žmonai Ž.Grigaitis.
Elle šypteli ir persiauna batelius.
Žavi, šilta šypsena apie šią moterį daug pasako. Ji kukli, gerai išauklėta, nuoširdi ir labai įsimylėjusi. Elle nepaleidžia iš akių Žilvino ir išgirdusi keblesnį klausimą akimis iškart ieško jo užtarimo.
– Iš tiesų jūs atrodote įsimylėjusi lyg paauglė.
– Taip ir jaučiuosi.
– Jums dėmesys, atrodo, ne itin patinka.
– Nepatinka. Bet nenoriu, kad Žilvinas atrodytų kaip kvailys. Būtų neteisinga jo atžvilgiu, jeigu nepatenkinčiau žmonių smalsumo.
– Ar skaitote internete komentarus apie Žilviną?
– Iš pradžių šiek tiek skaičiau. Buvau šokiruota. Kaip žmonės gali taip rašyti? Aš jį gerai pažįstu. Bent jau dabar. Negaliu kontroliuoti jo praeities, nežinau, kokia bus ateitis.
Bet dabar juo pasitikiu. Iš tokių komentarų tik pasijuokiu ir daugiau jų neskaitau.
– Apie jus internete neįmanoma rasti jokios informacijos. Kodėl?
– Pastarąjį dešimtmetį vengiau dėmesio, nes mano šviesaus atminimo vyras sunkiai sirgo. O mano, kaip modelio, karjera baigėsi iki tol, kol atsirado internetas.
Kita vertus, ir apie mano vyrą Olive’ą Martiną „Google” paieškoje vargu ar ką nors rastumėte.
Jis prieš dešimtmetį buvo svarbus filmų pasaulyje – buvo dainininkės Kylie Minogue prodiuseris, kūrė serialą „Be namų negerai”, gavo apdovanojimų už nuopelnus kine.
– Kada susipažinote su Žilvinu?
– Prieš devynerius metus per Amerikos prekybos rūmų Kalėdų vakarienę. Todėl šiemet būtinai turėjome ten nueiti – juk būtent per šį renginį vienas kitą pamatėme pirmą kartą.
Artimesni santykiai užsimezgė prieš pusantrų metų. Bet iki to laiko buvome tik geri draugai. Žilvinas dažnai atvažiuodavo į Australiją, pas mane apsistodavo.
– Kuo Žilvinas jus žavi?
– Jis tiesiog nuostabus. Esame labai panašūs. Jis – malonus, ramus, niekada nesiginčija. Visai kaip aš. (Juokiasi.) Man labai pasisekė.
– O kuo, Žilvinai, jus sužavėjo Elle?
– Jūs tik pažiūrėkite į jos nuostabią šypseną!
– Buvote draugai ir staiga tapote mylimaisiais. Kaip įvyko dvasinis perversmas?
Žilvinas: Dabar mes dar geresni draugai. Visuomet šalia savęs įsivaizdavau tik stiprią moterį, iš kurios būtų galima mokytis.
Rytą pabudus nenoriu matyti tik gražaus veidelio. Noriu išgirsti protingą sakinį.
Pirmoji mano santuoka taip pat buvo su labai stipria moterimi. Jūratė viską pasiekė pati. Dabar ji – viena geriausių gydytojų Lietuvoje.
Elle: Užteks apie tavo buvusiąją. (Juokiasi.) Nesijaučiame taip, tarsi kartu būtume devynerius metus ir vienas kitam jau būtume spėję įgristi.
Prieš pusantrų metų užsimezgusi artima draugystė leido iš naujo vienas kitą pažinti.
– Bet jūs daug laiko praleidžiate atskirai.
Žilvinas: Ne tiek ir daug, juk yra šiuolaikinės komunikacijos priemonės. Be to, kiekvienas susitikimas po nesimatymo savaičių yra tarsi kažko naujo pradžia.
Į santykius ir gyvenimą stengiamės žiūrėti taip, kad vienas kitam būtume įdomūs, nenusibostume ir nereikėtų daužyti lėkščių. Elle – stipri moteris, turinti tvirtą nuomonę, todėl gal man, o ne jai lėkštes reikėtų daužyti.
– Vos susituokėte, Žilvinas išskrido. Lietuvoje daug kas stebėjosi, kaip jaunavedžiai gali ištverti vienas be kito?
Žilvinas: Savo verslo projektų juk nenutraukiau. Ką man reikėjo daryti? Tiesiog sėdėti Australijoje? Juk ten nieko dirbti kol kas negaliu.
Dar nesutvarkyti dokumentai, leidžiantys man legaliai Australijoje užsiimti kokia nors veikla. Nė vienas vyras nenori būti žmonos išlaikytinis.
Elle: Vestuvės buvo spontaniškos, todėl dėl jų nekeitėme savo planų. Jis planavo savo keliones, aš toliau buvau pasinėrusi į nekilnojamojo turto tvarkymą.
– Kaip, Elle, iš modelio tapote nekilnojamojo turto plėtotoja?
– Kurį laiką buvau vienos pagrindinių Australijos pieno produktų bendrovių „Big M” veidas. Ir dabar kartais gatvėje mane atsimena kaip „tą mergaitę iš pieno reklamos”.
Dirbau modeliu Indijoje, Vokietijoje. Kai baigiau karjerą, pati įkūriau modelių agentūrą. Ji dirbo labai sėkmingai, tačiau ją pardaviau ir įsitraukiau į filmų verslą, įsigijau nemažai nekilnojamojo turto.
Filmų versle sukausi apie dešimt metų. Man priklausė kompanija „Big Screen Entertainment”, tačiau ją neseniai labai pelningai pardaviau.
Tiesa, man dar priklauso teisės į šios kompanijos filmų scenarijus. Todėl su Žilvinu dažnai lankomės Los Andžele, tariamės dėl kai kurių scenarijų pardavimo filmams arba serialams kurti.
Tačiau jei pradėtume rimtai dirbti Holivude, tai reikštų, kad turėtume ten ir gyventi.
– Ar norėtumėte įsikurti Amerikoje?
– Taip. Tačiau dar nesulaukėme tinkamo momento ir tinkamo pasiūlymo. Jei persikelsime, Žilvinas galės būti prodiuseris.
– Kokie jūsų pomėgiai, ką veikiate laisvalaikiu?
– Labai domiuosi interjeru. Žilviną įkalbinėju kartu juos kurti, bet jis kol kas negali nieko Australijoje dirbti.
Patinka kapstytis sode, keliauti. Ypač dabar padaugėjo kelionių, nes Žilvinui jos irgi labai patinka.
Turiu nemažai nekilnojamojo turto Australijoje ir Vilniuje, jį reikia prižiūrėti. Tad daug laiko praleidžiu tvarkydama turto dokumentus, apžiūrėdama butus.
– Ar turite Lietuvoje draugų?
– Netgi labai gerų, su jais bendrauju jau dešimtmetį. Nustebau, jog kai kurie jų įsižeidė, kad nepakviečiau į vestuves.
Bet Žilvinas norėjo kuklių vestuvių tik su artimiausiais žmonėmis. Neprieštaravau jam.
– Koks buvo pirmasis įspūdis apsilankius Lietuvoje prieš dešimt metų?
– Pasijutau lyg namuose. Buvo sunku susikalbėti su žmonėmis, bet man labai patiko. Iškart nusprendžiau nusipirkti čia butą.
Tiesa, buvo keista, kai pardavėjas paprašė sumokėti iškart. Kaip tik tuo metu pardaviau parduotuvę Australijoje, tad galėjau tai padaryti.
– Žilvino namų Vilniuje interjeras labai specifiškas. Kaip atrodo jūsiškiai?
Elle: Anksčiau mano namai buvo labai minimalistiški, apstatyti aštuonioliktojo amžiaus prancūziškais baldais. Tačiau namas, kuriame gyvenome su vyru ir dabar jau atskirai įsikūrusiu sūnumi, man tapo per didelis, tad nusipirkau mažesnį.
Kai pas mane atsikraustė Žilvinas, namai pasikeitė. Žilvinas pridėjo ranką prie naujųjų mūsų namų interjero – visko atsirado daug. (Juokiasi.)
Žilvinas: Elle turėjo daug įdomių paveikslų, aš juos tiesiog sukabinau. Perstumdžiau baldus, pakeitėme apšvietimą. Tai jaukūs, nedideli, bet prabangiai atrodantys namai.
Šalia – ambasadorių, verslininkų rezidencijos. Gyvename viename brangiausių Melburno rajonų Turake (Toorak). Galėtume už šio būsto kainą nusipirkti didžiulį namą 15 kilometrų nuo Melburno, tačiau mums labai patinka dabartinė vieta.
Netoli gyvena Elle sūnus, iki paplūdimio taip pat netoli, madingiausia Melburno gatvė su geriausiais barais, meno galerijomis ir parduotuvėmis taip pat šalia.
– Žilvinas – vienas stilingiausių Lietuvos žmonių. Ar jis pataria, kai einate apsipirkti?
Elle: Žinoma.
Žilvinas: Labai sunku jai patarti. Ji turi savo stilių, mėgstamus spalvų derinius. Stengiuosi jai patarti, bet ji turi savo nuomonę. Elle daug metų sukosi mados pasaulyje, todėl žino, kas jai tinka.
– Pastarasis dešimtmetis jums buvo nelengvas – teko slaugyti savo vyrą, išgyventi jo mirtį.
– Prieš dešimtmetį mano vyras buvo iš dalies paralyžiuotas. Jis negalėjo judinti rankų, kojų. Jam buvo diagnozuotas vėžys. Buvau su juo iki paskutinės minutės. Olive’as mirė beveik prieš trejus metus.
Kai vyrą paralyžiavo, pažįstami mane ragino jį palikti. Bet kaip aš galėčiau? Juk buvau už jo ištekėjusi, jį mylėjau.
– Ar dabar esate laiminga?
– Esu labai laiminga ir įsimylėjusi.
– Žilvinas neišduoda, kiek jums metų. Kodėl slepiate metus?
– Tai vis dar paslaptis. (Juokiasi.) Aš amžinai jauna. Nustebau, kad pas jus taip sureikšminamas amžius. Australijoje niekas neklausia, kiek tau metų.
Žilvinas žino, kiek man metų, ir to užtenka.
Atsisveikindama Elle atsidūsta – buvo nuostabios atostogos Lietuvoje. Nors čia ir šalta, o jos prie šalčio nepratęs veidas paraudonuodavo vos iškišus nosį į lauką.
