Esu tvirtas, tiesmukas, emocionalus, gal net per daug. Bet menininkui emocijos būtinos. Mano profesijai reikia atvirumo.
Su muzika susijęs žmogus turi būti nuoširdus. Diriguodamas orkestrui būnu pats tikriausias – emocingas, susikaupęs. Juk kitaip muzika nesuvirpintų klausytojų širdies ir man reikėtų keisti profesiją.
Dirigentui reikalinga gera muzikinė nuojauta, temperamentas, savotiškas valdingumas ir dar daug kitokių savybių, kurios kartais pasireiškia labai gerai, o kartais – ne visai gerai. Bet visa tai manyje privalo būti.
Kokio savo charakterio bruožo labiausiai nemėgstu? Daug turiu tokių bruožų. Bet nesu praradęs ir savikritikos.
Kadangi esu nuoširdus ir tiesmukas, mėgstu tokius pačius kaip aš. Nemėgstu pataikūnų, veidmainių. Jei pastebiu, jog žmogus viena kalba, o kita daro, jis mano akyse praranda autoritetą ir pagarbą.
Labai vertinu talentingus žmones. Aš juos gerbiu ir saugau, galbūt esu jiems per daug atlaidus. Simfoniniame orkestre yra daug skirtingų žmonių, o neretai talentingų muzikantų nelabai geras charakteris.
Esu linkęs pripažinti savo klaidas. Nors kai kas apie mane to nepasakytų. Suklydus man nesunku atsiprašyti žmogaus ar net viso orkestro.
Gražiausia pagyra man, kaip menininkui, kai žmonės sako, jog jaučiu muziką ir sugebu ją atlikti taip, kad išlieka neišdildomas įspūdis.
Kiekvienam muzikantui reikia pripažinimo. Ir nesvarbu, kiek tau metų, kiek esi grojęs ar dirigavęs. Kiekvienas koncertas man yra dar vienas egzaminas, dar vienas noras įsitvirtinti ir įrodyti sau bei aplinkiniams, jog esu geras muzikantas.
Žmogus visą gyvenimą mokosi. Reikia stengtis gyventi kuo padoriau, kad gyvenimo pabaigoje galėtum mėgautis pasiektais rezultatais. Žmonės, kurie tai suvokia, yra laimingi.
Kam lengviau diriguoti – orkestrui ar šeimai?
Nieko paprasto šiame gyvenime nėra. Nėra paprasto muzikos kūrinio, nėra lengvo darbo, nėra lengvų santykių šeimoje.
Neretai šeima reikalauja daug didesnės atsakomybės negu visa kita, nes tu atsakai už žmogaus paleidimą į pasaulį, jo auginimą ir išauklėjimą.
Norėčiau daugiau laiko praleisti su šeima.
Maži vaikai suaugusiuosius kasdien moko įvairių dalykų: kantrybės, teisybės, valios, ištvermės, pagaliau jaunystės supratimo arba kitokios išminties. Pirmiausia – išminties suprasti jaunus žmones.
Aš mėgstu pakvailioti su vaikais, pažaidžiu, jei turiu laisvą minutę.
Štai dabar šalia manęs sūnus Marius laukia, kada aš su juo pažaisiu šachmatais.
Prisipažinsiu – per mažai su vaikais žaidžiu, reikėtų daugiau.
Šeštadienio arba sekmadienio rytą šeimai kepu lietinius su sūriu.
Vaikai juos labai mėgsta.
Vaikai mėgsta namuose koncertuoti, o aš namuose groju mažai, nes partitūroms mokytis nereikia fortepijono. Tuo metu man reikia tik tylos.
Mėgstu savo profesiją, kuri suteikia daug nepakartojamų akimirkų.
Svarbiausias dalykas gyvenime – meilė artimam, teisingas ir optimistinis požiūris į gyvenimą. Išlaikyti tą optimizmą su amžiumi darosi vis sunkiau, bet, manau, įmanoma.
Visada profesijoje reikia siekti svajonių ir neužmigti ant laurų. O kai ir šeimoje viskas gerai, kai sugebi mylėti ir esi mylimas, esi laimingiausias pasaulyje.
Turiu dar daug svajonių.
Daugelis jų susijusios su koncertais, nes mano profesija yra mano gyvenimas.
Didžiausia mano svajonė – kad mano vaikai būtų laimingi, išaugtų gerais žmonėmis ir jų gyvenimas būtų prasmingas.
