Kad likimas jį vieną dieną nublokš už Atlanto, A. Markevičius net nesapnavo. Niekas iš jo šeimos narių nesiekė įsikurti Jungtinėse Valstijose. Tačiau jo žmona vokiečių kalbos specialistė Lilija atsitiktinai laimėjo žaliąją kortelę.
„Viena bendradarbė grupei žmonių užpildė anketas žaliajai kortelei laimėti ir išsiuntė reikiamu adresu. Tai priėmiau kaip žaidimą ir greitai pamiršau. Kai po kelių mėnesių atėjo žinia, jog esu šios kortelės laimėtoja, nežinojau, kaip reaguoti – džiaugtis ar liūdėti”, – pasakojo L. Markevičienė.
Žalioji kortelė pakeitė šeimos gyvenimą. Nutarę paragauti emigrantų duonos, sutuoktiniai su dukterimi Aiste išvyko už jūrų marių. Iki kelionės į Ameriką menininko šeima gyveno atokaus sostinės rajono daugiabutyje.
„Įsikūrėme Kalifornijoje, Santa Monikos mieste. Ten labai gražu, šilta. Apsigyvenome prestižiniame rajone prie pat vandenyno erdviame name, kur anksčiau gyveno turtingų lietuvių šeima. Turėjome tokią galimybę, kol buvo tvarkomi tos šeimos palikimo reikalai.
Namas buvo mistinis, ispaniško stiliaus su mažomis arkinėmis patalpomis. Jis buvo apstatytas antikvariniais baldais, lentynos lūžo nuo senovinių knygų. Kartais iš negyvenamų patalpų pasigirsdavo kažkieno žingsniai, varstomos durys. Jei tai buvo vaiduokliai, jie nebuvo pikti.
Amerikoje mes pirmą kartą patyrėme, kaip puiku gyventi name su sodu. Anksčiau to negalėjome sau leisti”, – pasakojo plataus profilio menininkas – juvelyras, tapytojus, skulptorius.
Svečioje šalyje A.Markevičius įsidarbino privačioje kompanijoje, kuri vertėsi prabangų papuošalų taisymu, poliravimu ir internetine prekyba. Lietuviui daugiausia teko dirbti su deimantais inkrustuotais papuošalais.
„Darbas buvo nuobodus, nekūrybinis. Aš be kūrybos dusau, ilgėjausi namų. Iš tos nostalgijos savaitgaliais tapydavau paveikslus”, – prisipažino pašnekovas.
Kokiais penktais emigracijos metais Arvydas pasakė žmonai: „Arba tu mane iš čia paleidi, arba aš išprotėsiu.” Ir ji paleido.
Grįžęs į Lietuvą A.Markevičius atsiraitojo rankoves ir puolė įgyvendinti Amerikoje subrandinto troškimo – nubraižė namo projektą, brėžinius suderino su architekte ir žmonos tėvų sodo sklype ėmėsi statybų. Namas išdygo per dvejus metus.
Kai namas buvo pastatytas ir beveik įrengtas, į Lietuvą grįžo ir Arvydo žmona. Jųdviejų duktė Aistė liko gyventi San Fransiske, ji universitete studijuoja logopediją.
Dviejų aukštų namas – žalsvai rusvas kaip samanos arba kaip žydintis ežero vanduo.
„Kodėl tokia spalva? Tai – žuvų spalva. Mano Zodiako ženklas – Žuvys. Šiame name daug atributikos su žuvimis”, – sukiodamasis kieme patikslino menininkas.
Vyrui pritarė ir jo žmona: „Arvydas turi gerą nuojautą, yra gamtos mėgėjas, žuvų piešėjas ir žvejys.”
Žuvys A.Markevičiaus gyvenime iš tiesų reikšmingos. Ne viename paveiksle jas įamžino.
Prieš porą metų įrengti namai yra tarsi gyvas organizmas, kuriantis savo istoriją. Būsto veidas keičiasi, bręsta.
Namų aurą diktuoja ne prabangūs ir masyvūs baldai, o meno kūriniai, antikvarinės interjero puošmenos, žaismingi suvenyrai.
Erdviose patalpose baltas sienas užgožia ryškūs, kontrastingų spalvų paveikslai. Daugelį jų nutapė pats šeimininkas. Ant sienų kabo ir Amerikoje nostalgijos laikotarpiu sukurti tapybos darbai.
Pro erdvius, užuolaidomis neapdangstytus langus matyti oranžinė lesykla, sniego kepurėmis pasipuošę lauko šviestuvai, negili upė, kurioje vasarą galima pagauti nedidelių upėtakių, taip pat obelys, aplipusios sušalusiais raudonais obuoliais.
Namuose yra daug šviesos, tačiau geltonas skraidančiosios lėkštės formos šviestuvas, kabantis virtuvėje virš stalo, – vienintelis. A.Markevičius elektros laidus sugalvojo išvedžioti medinėse sijose, taip pat – sienose ir grindyse.
Židinio šonas puoštas paties šeimininko lipdiniais – stilizuotais žmogeliukais. Panašus raudonas žmogutis puikuojasi prie įėjimo į samanų spalvos namą.
„Čia mano kūrybinis simbolis. Juvelyrikoje neretai jį naudoju”, – paaiškino A. Markevičius.
Erdvią svetainę su virtuve jungia nišinis langas.
Virtuvės baldų spalva – ryškiai oranžinė. Spalvą padiktavo ne kokie nors nauji mados vėjai, o nedidelis paveikslas, kurį L. Markevičienė prieš kelerius metus įsigijo Australijoje iš aborigeno.
Šiuolaikinį spalvingą interjerą pagyvina gausybė antikvarinių rakandų. Menininkas vertina istoriją turinčius daiktus. Namuose pilna sidabrinių, pasidabruotų, žalvarinių padėklų, arbatinių, ąsotėlių, žvakidžių. Puošnumo teikia stalinės senovinės lempos su amerikietišku erelio simboliu.
Senovinius daiktus menininkas parsivežė iš Amerikos. Laisvalaikiu jis su žmona mėgdavo lankytis sendaikčių turguose ir antikvariatuose, taip pat nuosavuose namuose rengiamuose senų daiktų išpardavimuose.
„Man patinka viskas, kas gražu. Pavyzdžiui, ant odos išdegintas leopardo paveikslas – kažkokio indėno kūrinys. Iš Amerikos parsivežėme įvairiausių kultūrų meno dirbinių.
Visus antikvarinius daiktus, indus, interjero puošmenas įsigijome pigiai. Štai šis sidabrinis arbatinis kainavo vos penkis, o stalinis šviestuvas – dvidešimt dolerių.
Mėgstu pasivaikščioti ir po sendaikčių turgų Vilniuje, ant Tauro kalno. Bet čia viskas gerokai brangiau negu Amerikoje”, – palygino pašnekovas.
Antrasis namo aukštas – A. Markevičiaus karalystė. Vientisoje plačioje erdvėje stovi didžiulis molbertas su dviem pradėtais tapybos darbais. Šalia stiklinėje vitrinoje sudėti įvairūs juvelyrikos kūriniai, papuošalai.
Netoli lango įrengtas poilsio kampas – sofa, staliukas ir foteliai. Čia pat stovi teleskopas, mat giedromis naktimis šeimininkas mėgsta dangaus skliaute paganyti žvaigždes.
Šalia esančiame nedideliame kambarėlyje menininkas įsirengęs juvelyrikos dirbtuvę.