Gyvenime rodžiau daug iniciatyvos, surengiau nemažai muzikos festivalių, kuriu novatorišką operą. Esu tas, kuris negali sustoti vienoje vietoje, man reikia naujovių.
Esu bandęs guldyti mintis dienoraštyje, net buvau pradėjęs kurti knygą, piešiau komiksus. Bet šiems pomėgiams kantrybės užtekdavo vos kelioms savaitėms.
Vienintelis dainavimas mane užkariavo ir nepaleidžia iki šiol.
Niekada nesvajojau būti klasikiniu dainininku. Norėjau kurti muziką, bet J.Tallat-Kelpšos konservatorijoje nebuvo kompozicijos specialybės. Įstojau į chorinį dirigavimą.
Mokydamasis dalyvavau solinio dainavimo konkurse, po kurio operos solistas Vytautas Juozapaitis man patarė stoti į Lietuvos muzikos ir teatro akademiją, klasikinio vokalo specialybę.
Ši idėja pasirodė patraukli. Man buvo devyniolika metų, kai pradėjau ragauti dainininko duonos. Dainavimas ir operinis žanras mane traukia vis labiau.
Ši profesija mane disciplinuoja, kasdien turiu prasidainuoti, saugoti savo balsą, kelti sau didelius reikalavimus.
Kadangi niekada nenustygstu vienoje vietoje, šalia dainavimo visada turiu papildomos veiklos. Manyje susipynė prodiuserio-atlikėjo duetas.
Muzikiniame spektaklyje įdomu ne tik dainuoti, bet ir būti jo idėjiniu vadu, kūrėju. Man patinka renesansinis žmogaus tipažas. Renesanso epochoje daugelis asmenybių gebėdavo plačiai matyti. Todėl mano gyvenimo misija – sujungti kuo daugiau sričių ir sukurti savo sistemą.
Man nesunku būti tik pavaldiniu, bet neįdomu. Kur kas įdomiau derinti vadovo ir pavaldinio funkcijas, todėl sukuriu operą, pats joje dainuoju ir kartu organizuoju koncertinius pasirodymus.
Novatoriškoms idėjoms pritaria ir žmona Agnė, kuri taip pat yra operos solistė. Be to, ji puiki kulinarė.
Mudu trokštame sukurti kulinarinę operą, kurioje vyktų veiksmas, skambėtų muzika ir būtų ruošiamas maistas.
Kol kas publikai esame pristatę tik teatralizuotą kulinarinį koncertą. Pasisekimas buvo didžiulis.
Intriguojančiame renginyje ne tik skambėjo populiarios operų arijos, bet ir vyko vištų kepenėlių pašteto gamyba. Agnė scenoje ruošė paštetą, o kiti atlikėjai jai nešiojo ingredientus. Žiūrovai turėjo progos paragauti šviežio patiekalo.
Kulinarija nėra mano pomėgių penketuke. Kai gimė duktė Vakarė, pabandžiau dvi dienas gaminti pietus. Nelabai pavyko.
Tačiau neseniai pristatydamas Baltijos kamerinio operos teatro, kuriam vadovauju, naują jaunų operos atlikėjų trupę žmonos paskatintas ryžausi iššūkiui – dainavimą sujungti su kulinarija.
Virtuvėje priešais žiūrovus kepėme blynus ir dainavome. Man tai buvo labai sunku suderinti.
Neslėpsiu, Agnei geriau sekasi tuo pat metu gerai daryti du darbus – dainuoti ir ruošti maistą arba prižiūrėti vaiką ir ruošti maistą.
Man sunkiau kepti blynus negu traukti arijas. Dainuodamas prisvilinau tris lietinius.
Tačiau gyvenime esu optimistas, tikiu, kad laikui bėgant patobulėsiu ir kaip kulinaras.
Kad mudu su žmona menininkai, yra didesnis privalumas negu trūkumas.
Mes vienas kitą puikiai jaučiame, kartu augame kaip atlikėjai, kartu brandiname muzikinius projektus.
Agnė norėtų kuo greičiau grįžti į koncertinę veiklą. Viskas priklausys nuo to, kaip ramiai augs mūsų vaikas, ar padės tėvai, kiek abu sugebėsime pasiskirstyti darbais.
Gerai, jog mudu dirbame tokius darbus, kad nereikia nuo ryto iki vakaro sėdėti vienoje vietoje, todėl stengiamės derintis vienas prie kito ir padėti. Bendromis jėgomis auginame vaiką, darome karjerą, vienas iš kito mokomės.
Kitaip sakant, aš sukuriu operą, o ji joje dainuoja. Būdama motinystės atostogose Agnė daug dirba su mano projektais kaip meninės dalies koordinatorė.
Koks aš tėtis? Mūsų šeimoje taip jau susiklostė, kad esu laisvas, minkštas žmogus, o žmona yra praktiškesnė ir griežtesnė.
Tikiuosi, kad mudu su Agne sukursime bendrą sistemą ir protingai auklėsime savo atžalas.
