Dakaro ralį, kuriame dalyvavo pirmą kartą, B. Vanagas vadina didžiausiu išbandymu per savo gyvenimą.
„Važiuodamas lenktynėse norėjau lietuviams parodyti, kad visos svajonės (net ir pačios netikėčiausios) yra įgyvendinamos. Svarbiausia labai stipriai norėti ir to siekti.
Tokią žinutę siunčiu mūsų tautai, nes pas mus dabar per daug neigiamų nuotaikų, niūrumo, vangumo”, – kalbėjo lenktynininkas.
Didžiausia ir geriausia savo aistruole B. Vanagas laiko žmoną Giedrę. Jos palaikymas vyrui buvo be galo svarbus.
„Nuo pat mūsų bendro gyvenimo pradžios buvau tiek pat pamišęs, kaip ir dabar. Todėl žmona, tikiu, prie mano iššūkių yra pripratusi tiek, kiek prie to įmanoma priprasti.
Žinoma, ji išgyveno, jaudinosi, tačiau žinojo, kur mane išleidžia. Dabar Giedrė džiaugiasi, kad grįžau. Kai nurims šis šurmulys, žadu didesniu dėmesiu palepinti ir Giedrę”, – patikino Benediktas.
Pačiose sudėtingiausiose pasaulio lenktynėse B. Vanagas su šturmanu Sauliumi Jurgelėnu jautėsi lyg olimpinėse automobilių sporto žaidynėse. Per dvi savaites sudėtingomis sąlygomis daugiau nei 8000 kilometrų nuvažiavę lietuviai įveikė kalnus, dykumas, alinantį karštį, akmenis, upes ir dulkių debesis.
Pasitraukti iš šio pragaro sportininkai galėjo tik nebaigę varžybų, tad pasiektas finišas yra laimėjimas, nors lietuvis ir buvo 64-as.
„Nebuvo nė vienos lengvos akimirkos. Visos buvo arba labai sunkios, arba nesuvokiamai sunkios. Tačiau žinojome, kur esame, nors ir nesitikėjome, kad bus toks vargas.
Susivienijome visa komanda į kumštį ir parodėme charakterį, kurį mums lemia mūsų simbolis Vytis. Nebuvo nė menkiausios minties, kad galime nefinišuoti”, – kalbėjo B. Vanagas.
Prisimindamas akimirką, kai pasiekė finišą, Benediktas taria vienintelį žodį: „Tuštuma”. Vyras suprato, kad buvęs didžiausias jo tikslas pasiektas, kad galima nugalėti didžiausius vargus ir kad dabar reikės daug ruoštis kitiems metams.
Įveikęs trasą Benediktas iškėlė ne trispalvę, o vėliavą su Vyčiu. Lenktynininkui šis Lietuvos simbolis – mieliausias.
„Su Vyčiu lietuviai gyvena daug šimtmečių. Šis simbolis parodo, kad lietuviai – ryžtinga ir žinanti, kur eina, tauta. Mes labai nepelnytai pamiršome Vytį, jis lietuviams privalomas.
Džiaugiuosi jį parodęs ne tik pasauliui, bet ir lietuviams. Juk norėdami ką nors parodyti turime ką nors jausti. O norėdami patirti jausmą turime žinoti, ką turime”, – entuziastingai kalbėjo sportininkas.
Save B. Vanagas vadina neprietaringu. Tačiau komandos sportininkams įteikti gintariniai pakabučiai keliavo su jais nuo starto iki finišo.
„Nuoširdžiai tikiu, kad minties ir valios jėga yra kur kas stipresnė nei talismanų”, – sakė jis.
B. Vanagas svajoja atsargiai, nes svajonės pildosi, tačiau jis tiki, kad kitąmet ir vėl dalyvaus lenktynėse.
„Turiu begalę svajonių. Vienos įgyvendinimas veda prie kitos pradžios. Atsipalaiduoti neketinu – iki kito Dakaro liko labai mažai, tik metai. Kibsime ruoštis visomis jėgomis”, – kalbėjo sportininkas.
