Lietuviškų filmų, renginių ir reklamos prodiuseris D. Radinas su kino ir teatro aktore A.Štukyte ketino susituokti pernai rudenį, tačiau, būdami labai užsiėmę, vestuves atidėjo.
Aušra įgyvendino savo svajonę išmokti šokti – sukosi televizijos šokių projekte.
O Dmitrijų į darbų verpetą įtraukė režisieriaus Mykolo Vildžiūno juostos „Nesamasis laikas” filmavimas.
Darbas atliktas, tikslas pasiektas, vilniečiams menininkams liko tik sukurti šeimą. Laikrodžių dūžiams skelbiant 2013-uosius susižadėjusi pora ketina per šiuos metus ir susituokti.
– Kur ketinate išleisti šokių projekte už trečiąją vietą laimėtą piniginį prizą?
Aušra: Prizas nediktuoja didelių išlaidų. Su šokių partneriu Tomu Slausgalviu laimėjome penkis tūkstančius litų, juos dalysimės perpus.
Už tuos pinigus ketinu lankyti vairavimo kursus ir laikyti egzaminus vairuotojo pažymėjimui gauti.
Ne dėl prizo bandėme prasiveržti į šokių projekto finalą. Mus pagavo sportinis azartas.
Dmitrijus: Ji mane spaudė kartu eiti mokytis šokti. Kadangi esu vyras, labai nenorėjau mokytis sportinių šokių. Laimė, prasidėjo šokių projektas, kuris sutapo su Aušros norais.
Jai šokiai išėjo į naudą – juk kai žmogus juda, tampa energingesnis, grakštesnis. Aušra tapo dar lieknesnė. Per vestuves man ją bus lengviau nešti per tiltą.
Tačiau dėl šokių projekto dažnokai būdavome atskirti. Jeigu ne šokiai, būtume galėję praleisti daugiau laiko kartu. Bet pastebėjau, kiek daug gerų emocijų mano mylimas žmogus pasisėmė iš šokių.
Buvome girdėję daug blogo apie šokių projektus – dėl to juk kartais skiriasi šeimos. Ačiū Dievui, mūsų santykiams viskas gerai.
Šokiai mūsų ryšį net sustiprino, nes tai buvo išbandymas. Turėjome vienas kitą palaikyti, nes vienam trūko dėmesio, kitam – laiko ir jėgų.
– Dmitrijau, nesigailite, kad nesimokėte šokti? Juk neišsisuksite nuo vestuvių valso.
Dmitrijus: Vaikystėje šešerius metus lankiau šokių būrelį ir man to pakako. Per savo vestuves greičiau šoksime ne valsą, o rokenrolą ar tango.
Aušra: O gal šoksime parašiutais. (Juokiasi.)
– Ar jau išsirinkote savo vestuvių datą?
Aušra: Rudenį.
Dmitrijus: Labai tikiuosi, kad vestuves iškelsime vėlyvą pavasarį. Bet tai dar aptarsime dviese.
Nebegaliu laukti ilgiau – norisi, kad Aušra būtų žmona, o ne sužadėtinė.
Aušra: Norėčiau, kad visi liautųsi klausinėti, kada tos vestuvės?
– Jau turite nuotakos suknelę?
Aušra: Dar neturiu, bet žinau, kad ją kurs mokyklos laikų draugas dizaineris Liutauras Salasevičius. Nei jam, nei man nekilo minčių, kad kas nors kitas galėtų man siūti nuotakos suknelę.
Dmitrijus: Aušra jau pristatė porą jo kolekcijų – demonstravo vestuvines sukneles. Mačiau, kokia ji bus graži nuotaka.
Aušra: Tai nebus suknelė iš kolekcijos. Liutauras man sukurs ką nors naujo – kitokio negu iki šiol.
Neabejoju, mūsų vestuvės bus linksmos, nes mūsų draugai – labai smagūs.
Kai visi susirinks į vieną vietą, neįsivaizduojate, kaip bus smagu.
– Ar jūsų santuoką palaimins dvasininkas?
Dmitrijus: Mūsų religinės konfesijos – skirtingos. Tačiau norėtume santuokos palaiminimo. Arba kuriam nors mūsų reikės priimti kitą religiją, arba teks kaip nors susitarti su Bažnyčia.
Neseniai per radiją išgirdau, kad įmanoma santuoka tarp dviejų skirtingų konfesijų atstovų, tik tam turi pritarti vyskupas.
Tikėsimės, kad pritars.
– Laikotės savo tikėjimo tiesų, švenčiate religines šventes?
Dmitrijus: Katalikų ir sentikių (rusų stačiatikių atšakos) švenčių datos nesutampa, todėl su Aušra dukart švenčiame Kūčias, Kalėdas ir Velykas. Per šventes valgome labai daug. (Juokiasi.)
Aušra: Per praėjusias Kūčias pirmąkart save išbandžiau kaip šeimininkė – ruošiau dvylika patiekalų, laikėmės visų tradicijų – jokio alkoholio, mėsos.
Dmitrijus: Mėsos nevalgyti – baisu. Juk esu vyras, man reikia mėsos. Atsigriebiau per stačiatikių Kalėdas – Aušrą nusivedžiau pas savo tėvus.
Aušra: Skirtingos religinės konfesijos – privalumas. Juk dukart daugiau gavome dovanų. (Juokiasi.)
– Jūsų pora išskirtinė ir tuo, kad sužadėtinis – septyneriais metais jaunesnis. Dmitrijau, ar Aušra jums labai vadovauja?
Dmitrijus: Nesijaučiu po jos padu. Amžiaus skirtumo nejaučiame, nes Aušra – labai jaunatviška.
– Kaip užsimezgė jūsų jausmai?
Dmitrijus: Prieš ketverius metus susipažinome darbe. Abu dirbame dar ir renginių organizavimo įmonėje.
Aušra: Esu girdėjusi, kad beveik 80 procentų porų susipažįsta darbe.
Dmitrijus: Juk darbas – lyg bendras gyvenimas, bendros emocijos. Toje įmonėje verda kūrybinis darbas. Aušra – aktorė, aš – techninis darbuotojas, todėl darbe nedaug laiko praleisdavome kartu.
Sykį per vieną kolegų susibūrimą nugirdau ją pasakojant savo sapną. Jos nežemiškas sapnas mane labai sužavėjo.
Tuomet vis dažniau klausydavausi jos sapnų ir istorijų.
– Ar atsibudusi visada atsimenate savo sapnus?
Aušra: Tik pačius įdomiausius. Esu daug skaičiusi apie tai, kaip galima valdyti savo sapnus.
Kartais juos užsirašinėju. Tai būtų galima panaudoti rašant filmų scenarijų. Manau, jie paveiktų žiūrovą. Mano sapnai pakerėjo ir būsimą vyrą.
– Kada supratote, kad norite gyventi kartu?
Aušra: Nebuvo tos lemtingos dienos, kad pasiūlyčiau: Dima, gal gyvenkime kartu. Kai leidi vakarus kartu, ruoši vakarienes, mylimasis vis dažniau lieka tavo namuose.
Dmitrijus: O vieną dieną Aušros namų vonios kambaryje atsirado mano dantų šepetėlis. Pripažįstu: ne Aušra pas mane apsigyveno, o aš pas ją.
– Ar nesipykstate dalindamiesi buities darbais?
Dmitrijus: Aušra ruošia valgį, aš valgau. Jai sekasi viskas, kas labai patinka, – Aušra puiki kulinarė.
Jos kotletai su bulvių koše, troškiniai ir net kiaušinienė – nuostabaus skonio.
Aš irgi prisidedu prie buities: visada išnešu šiukšles, vedžioju mišrūnę kalytę Eureką, įkalu vinį, žinoma, jeigu reikia.
Aušra: Kadangi anksti rytais nereikia skubėti į darbą, mėgstu ilgai pamiegoti. Dima turėjo slaptą tikslą – jis vylėsi, kad namie atsiradusį šunį rytais vedžiosiu aš.
Tačiau pripratinau Eureką ilgai miegoti. (Juokiasi.) Ji rytą niekada nenori niekur eiti.
Eureka – pamestinukė. Ją radome prie vieno senamiesčio baro. Kai priglaudėme, ji stengiasi visaip mums įtikti ir prisitaikyti.
– Kokie jūsų šeštadienio rytai?
Aušra: Mums nėra savaitgalių, nes tenka dirbti.
Dmitrijus: Laisva diena gali būti trečiadienis, bet jos gali nebūti ir porą savaičių arba pusmetį, kaip pernai. Jeigu abu turime laisvadienį, mėgaujamės tinginiavimu: miegame iki vidurdienio, valgome.
Aušra ruošia vėlyvus pusryčius. Kad ir kaip būtų gėda, prisipažinsiu, ji man į lovą atneša arbatos, sumuštinių arba salotų.
Aušra: Vėlyviems pusryčiams kepu netgi kepsnius.
Dmitrijus: Mėsa net ir rytą – labai gerai. (Juokiasi.)