Vaidinti ekscentrišką, agresyvią vagilę nėra blogai. Už tai net galima gauti apdovanojimą. Populiariame televizijos seriale „Moterys meluoja geriau” A. Šataitė taip įtikinamai vaidina blogiukę Ugnę, kad nusipelnė žiūrovų simpatijų. Vasario 14 dieną Agnė ir jos partneris seriale Marius Jampolskis (34 m.) pelnė „Mylimiausios poros” titulą.
Šios poros tikrai nepavadinsi miela. Veidmainystės, manipuliacijos, audros, šiurkštūs žodžiai – tokia sutuoktinių kasdienybė.
Tačiau tikrame gyvenime Agnė net nepažvelgtų į nusikalsti linkusį, brutalų vyrą.
Jai patinka kitokie – protingi, mokantys mylėti, žavūs. Būtent toks vyras šiuo metu yra užkariavęs aktorės širdį.
Agnė atrodo gležna šviesiaplaukė coliukė, tačiau kalba baritonu. Toks neįprastas derinys – retenybė. Atrodo, matai vieną žmogų, tačiau kalbi su visai kitu.
Žemo ir sodraus balso filosofiškos natūros aktorei dažnai siūloma įsikūnyti į neigiamus, gyvenimo suluošintus, sudėtingo likimo personažus.
Seriale „Moterys meluoja geriau” Agnė filmuojasi jau penktą sezoną, prieš tai vaidino „Garbės kuopoje”. Pagrindinė iš Panevėžio kilusios aktorės darbovietė – Valstybinis Vilniaus mažasis teatras.
Vaikystėje Agnė buvo judri ir pašėlusi. Tėvai, siekdami dukterį šiek tiek sudrausminti, ėmė ją leisti į Kazimiero Paltaroko katalikiškąją mokyklą. Kurį laiką būsima aktorė giedojo bažnyčios chore.
Toks auklėjimas Agnės temperamento nepakeitė, tačiau su religija ji neatsisveikino. Tikėjimas Dievą iki šių dienų yra svarbiausias jaunos moters dvasinis ramstis.
Vyresnėse klasėse, jau mokantis Juozo Miltinio vidurinėje mokykloje, mergina pajuto pašaukimą žurnalistikai ir aktorystei. Nuo šešiolikos metų Agnė dirbo Aukštaitijos radijuje.
Baigusi mokyklą A.Šataitė nunešė prašymus stoti tiek į aktorinį, tiek į žurnalistiką. Kadangi stojamieji vyko tuo pat metu, Agnė pasirinko Lietuvos muzikos ir teatro akademiją.
A.Šataitė džiaugiasi, kad jos studijų kurso vadovas buvo režisierius Rimas Tuminas.
„Niekada nesigailėjau pasirinkusi aktorės kelią. Nors aktorystė yra tarsi donžuanas – vieną dieną tau meilinasi, suvilioja, po kitą gali negailestingai atstumti.
Vieną dieną esi reikalingas scenai, o kitą – ne. Be to, nuolat lauki, nežinai, ar režisierius tave pakvies vaidinti, ar tiks tavo tipažas”, – kalbėjo A.Šataitė.
– Serialas „Moterys meluoja geriau” mūsų šalyje labai populiarus. Net sunku apibūdinti jo žanrą – tai tarsi tragikomedija su detektyvo ir trilerio elementais. Kokių išbandymų aktoriai patiria filmavimo aikštelėje?
– Į filmavimo aikštelę susirenka labai skirtingi žmonės, kiekvienas su savo problemomis, bemiegėmis naktimis, nerimu, skausmu. Tačiau serialo režisierius Sigitas Račkys puikiai valdo situaciją.
Kartais filmavimo metu negaliu sulaikyti juoko. Taip pat būna, kad vietoj išmokto teksto pasąmonė į eterį kažkodėl ištransliuoja visišką nesąmonę. Tuomet pasijuokiame aikštelėje ir dublį kartojame iš naujo.
Taip pat šio serialo nariai yra nemažai prasiskolinę. Režisierius sumanė savotišką baudą: jei filmavimo metu suskamba kieno nors mobilusis telefonas, tas asmuo perka butelį tekilos. Filmavimo aikštelėje griežtai draudžiama gadinti dublį.
Todėl filmavimo metu stengiamasi telefonus išjungti, tačiau atsiranda užuomaršų.
– O kas daugiausia yra prasiskolinęs?
– Man atrodo, pats režisierius yra nemažai prasiskolinęs.
Aš porą kartų patekau į tokią situaciją, bet pavyko išsisukti. Pavyzdžiui, grimerinėje persirenginėdami ne visada išsijungiame telefoną. Tačiau vos pasigirsta skambutis, grimuotojos čiumpa telefoną ir skuba jį kur nors paslėpti.
– Mane stebina jūsų kontrastingumas. Esate smulki, gležna ir subtili, tačiau prikimęs balsas prikausto vidiniu dramatizmu.
– Man dažnai sako, kad atrodau kaip mergaitė, o balsą turiu grėsmingą.
– Vadinasi, Coliukės vaidmens režisierius jums nepasiūlytų?
– Tai priklausytų nuo režisieriaus ir jo vizijos. Manau, turiu gamtos dovaną, tad galiu būti ir labai baisi, ir labai trapi.
– Ar nebijote blogiukės vaidmenų? Kiek giliai pasineriate į personažo pasaulį?
– Manau, kiekvienas žmogus turi demonų. O aktoriai turi dar daugiau dvilypumo, dažniausiai juose gyvena ne vienas žmogus.
Stengiuosi iš savęs ištraukti tą asmenybės pusę, kurios tuo metu reikia režisieriui.
Baimės vaidindama nejaučiu. Na, gal tik šiuo metu. Viename filme kuriu labai įdomų ir prasmingą vaidmenį. Esu kurčiojo berniuko motina. Berniukas aktorius iš tikrųjų turi tokią negalią.
Vienu metu buvo apėmęs keistas nerimas. Pagalvojau: dabar tik vaidinu, o jei kada nors gyvenime iš tiesų taip nutiks? Bet greitai nuvijau tokią mintį – aš aktorė ir darbą turiu atlikti profesionaliai.
Kai kuri sudėtingą vaidmenį, tam tikra prasme save prievartauji, verdi tose emocijose. Tačiau po to būtina sustoti ir pasakyti sau: „Taip, scenoje aš esu monstras, bet dabar grįžtu į save.”
Plačiau apie tai žurnale „Stilius“.
