Zalcburgo Mozarteumo universitete vokalo studijas baigusi Aistė didžiuojasi scenoje stovėdama greta motinos – Nacionalinio operos ir baleto teatro solistės.
Po studijų Austrijoje A. Miknytė metus gyveno ir koncertavo Vokietijoje, tačiau tėvynės ir šeimos ilgesys parginė ją į namus. Aistė apsisprendė dainininkės karjeros siekti Lietuvoje.
I.Linaburgytė negaili dukteriai patarimų, kviečia dainuoti kartu. Ir praėjusią savaitę Vilniuje minėdama kūrybinės veiklos 20-metį I.Linaburgytė scenoje dainavo su dukterimi.
Motiną ir dukterį galima palaikyti seserimis. Panašus ir jų drabužių stilius, ir balso tembras – dramatinis sopranas.
Aistei patinka ir motinos koncertinės suknelės, kuriomis ji su malonumu pasipuošia. Labiausiai jauną atlikėją žavi raudonos spalvos suknelė apnuogintais pečiais. Ją Aistė vilkėjo motinos kūrybinės veiklos jubiliejui skirtame koncerte.
I.Linaburgytei raudona suknelė, kuriai audinį parsivežė iš Japonijos, jau per ankšta.
„Mano jaunystės laikų suknelės dabar tinka dukteriai. Siūlau pasisiūti ką nors nauja, bet jai reikalinga mano aura. Artimų žmonių daiktai yra tarsi talismanai – teikia jėgų”, – kalbėjo I. Linaburgytė.
Būdama vaikas Aistė troško kuo greičiau užaugti ir pasipuošti mamos suknelėmis.
„Mama scenoje atrodydavo kaip princesė iš pasakos. Visos jos koncertinės suknelės gražios, bet raudona – išskirtinė”, – kalbėjo A. Miknytė.
Pirmą kartą raudonąją suknelę Aistė vilkėjo Zalcburge pastatytoje operoje „Oneginas”. Lietuvei buvo patikėtas Tatjanos vaidmuo.
Trečiajame veiksme Tatjana turėjo pasirodyti apsirengusi įspūdinga suknele. Režisierius norėjo, kad būtų raudona. Kostiumų dailininkai tokią parūpino, tačiau Aistei ji nelabai patiko.
„Mama į Austriją man atsiuntė savo raudoną suknelę. Režisieriui ji patiko”, – pasakojo Aistė.
Maždaug prieš penkiolika metų I. Linaburgytei raudoną suknią pasiuvo Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro siuvėjos.
Ar pasirinkusi motinos kelią Aistė nesibaimino, kad bus nuolat su ja lyginama?
„Jei pirmaisiais studijų Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje metais gerai išlaikydavau egzaminą, dėstytojai sakydavo, kad su mama gerai padirbėjau, o jei pasisekdavo prasčiau, – kad mama nepaspaudė. Kai išvykau mokytis į Austriją, visiems ten buvau tik Aistė Miknytė.
Natūralu, kad mama man padeda patarimais, tačiau visas gyvenimo pergales turėsiu iškovoti pati”, – kalbėjo Aistė.
I. Linaburgytė mano, kad viską lemia genai.
„Mes turime daug panašumo, bet tai nereiškia, kad dukteriai darau įtaką. Ji pati spinduliuoja didžiulį temperamentą. Tokį pat turiu ir aš. Mes abi esame dramatinės atlikėjos, ir ne tik scenoje. Mano vyras juokais sako: viena dainininkė namuose – sunku, bet dvi – neįmanoma”, – kalbėjo I. Linaburgytė.
