Nuostabiame mažame Fishguardo miestelyje ant jūros kranto šeštadienio vakarą Martynas buvo pakviestas į draugiška priešvelykinę vakarienę.
„Šiemet mano Velykos – su tikrais velsiečiais, pagal šio krašto tradicijas. Labai mieli žmonės, ištikimi meno ir muzikos gerbėjai, su kuriais susipažinau visai neseniai, pakvietė mane prisijungti į jų šventę. Neatsisakiau ir nesigailiu.
Šeštadienio vakarą susirinkome jaukios Velykų vakarienės, Velykų rytą buvau mišiose bažnyčioje. Čia populiarus ir smagus Velykų žaidimas „Kiaušinių medžioklė“, kai šokoladiniai kiaušiniai suslapstomi ir namuose, ir lauke, o visi svečiai eina jų ieškoti“, – pasakojo M.Levickis.
Pats Martynas šiemet kiaušinių nemargino. Jis prisimena, kaip vaikystėje labai mėgo šį ritualą, nors ir nemokėjo gražiai išdailinti margučių vašku. Tačiau vaikinui labai patikdavo namuose jaukiai pasklidęs vaško kvapas ir nuotaika, apėmusi visus namiškius.
„Vis dėlto šiuo metu jaučiuosi mieliau turėdama galimybę atšvęsti Velykas čia, Velse. Tačiau namų tradicijas labai gerbiu ir tikrai jų nenuvertinu. Saviškius, žinoma, pasveikinsiu telefonu, o kitą savaitę jau ir aplankysiu Lietuvoje“, – sakė Martynas.
Vaikinas Velykoms nesuteikia religinės reikšmės, nes jaučiasi nusivylęs Bažnyčios institucija. Tačiau savąją religiją jis atranda kituose dalykuose – pavyzdžiui, grodamas J.S. Bacho kūrybos muziką.
Televizijos laidų vedėja Beata Nicholson kasmet per Velykas stengdavosi grįžti į Lietuvą. Įspūdį jai padarė ši pavasario šventė pernai – grįžę į Lietuvą Beatos vaikai negalėjo atsistebėti sniegu: statė sniego senį, smaginosi kieme. Šįkart per šventes Beata su šeima liko Londone.
„Man Velykos svarbi šventė ir šiaip ji kažkaip stirpiau švenčiama Lietuvoje. Čia ir tikrus kiaušinius valgome, Londone šokoladiniai ima viršų. Tačiau didysis penktadienis, kai Jėzus buvo nukryžiuotas, Anglijoje yra laisvadienis“, – pasakojo Beata.
Beata užaugo šeimoje, kur kiaušiniai visuomet marginami svogūnų lukštais. Kartais dar juos vyniodavo su įvairiomis žolelėmis, dėdavo į kojinę. Šiemet moteris pirmą kartą pabandė marginti vašku.
„Magiškas užsiėmimas! Bet dar šioje srityje visiškai jaučiuosi naujokė, tik džiaugiuosi, kad bus tikrai ką veikti ir ko išmokti ateityje“, – krykštavo garsi moteris.
B.Nicholson labai bertina laiką, praleistą su šeima. Todėl sekmadienio rytą tikinti moteris su namiškiais keliavo į bažnyčią.
„Visada smagu būti su šeima ir paskui ridenti kiaušinius ir daužyti juos su namiškiais. Lietuvių Velykų tradicijos man labai gražios. Aš be galo džiaugiuosi, kad mes vertiname ir valgome tikrą kiaušinį, o ne šokoladinį“, – sakė Beata.
Turkijoje gyvenanti dainininkė Donata Virbilaitė Velykų nešvenčia jau treti metai. Ankaroje įsikūrusi ugninė mergaitė nenori išsišokti musulmoniškame krašte, todėl šią krikščionių šventę ignoruoja, kaip ir Kalėdas.
„Per Kalėdas pernai išrūkau pailsėti į Kiprą, kad nereikėtų puošti eglutės. Ir Velykos – mūsų religinė šventė, kurios gyvendama Turkijoje nešvenčiu.
Vis dėlto nejaučiu jokio nepatogumo – Velykos man nebuvo labai didelė šventė ir tuomet, kai gyvenau Lietuvoje“, – pasakojo Donata.
Donata pastebi, kad Turkijoje per Velykas viešintys užsieniečiai, tarp jų – ir lietuviai, visada pamini Velykas.
„Pirmaisiais metais, kai čia viešėjau, planavome pasikviesti svečių ir švęsti Velykas, dažyti kiaušinius ir ruošti iškilmingą stalą. Tačiau planai ir liko planais. Su drauge išvykome į barbekiu vakarėlį taip ir nenudažiusios kiaušinių“, – juokėsi Donata.
Mergina įsitikinusi, kad jei turėtų šeimą, mąstytų kiek kitaip. Tuomet gal ir svečioje šalyje stengtųsi laikytis lietuviškų tradicijų, gražiai paminėti mums svarbias datas.
„Turkija – visiškai kitokia šalis, nei Lietuva. Čia skiriasi viskas – ir šventės, ir požiūris į jas. Todėl daugelis man įprastų Lietuvoje ritualų čia buvo pamiršti.
Tačiau kai turėsiu savo šeimą, tikiu, viskas vėl grįš į Lietuvai įprastas vėžes. Kol kas čia, Turkijoje, mėgaujuosi tik puikiu velykiniu oru. Pas mus – jau 18 laipsnių šilumos“, – kalbėjo D.Virbilaitė.
Daug metų Jungtinėse Amerikos Valstijose gyvenęs dainininkas Arvydas Vilčinskas jau antras Velykas švenčia Lietuvoje. Tačiau Velykos su sniegu Arvydui – pirmosios. Velykų sekmadienį atlikėjas praleido namuose, o antrąją šventės dieną jis sulauks svečių – sūnaus ir marčios.
„Ta proga gaminsime balandėlius, nes tai – vienas mėgstamiausių mano marčios Irmos patiekalų“, - sakė A.Vilčinskas.
Gyvendama už Atlanto dainininkas iš ryto keliaudavo į bažnyčią, paskui sėsdavo prie šventinio pusryčių stalo.
„Amerikoje yra kiek kitokios tradicijos, nei Lietuvoje. Vaikai sulaukia dovanų, kurių įteikimas – įdomus. Amerikiečių šeimose vaikas gauna pintinę su tuščiaviduriais plastmasiniais kiaušiniais, kuriose įdėti rašteliai su mįslingomis nuorodomis, kaip tą dovaną rasti.
Tarkim: „Šis daiktas yra mėlyname kambaryje, ten, kur tu kasdien eini ir jis taip žemai, kad tik atsigulęs gali pamatyti“. Žinoma, mažiems vaikams tos nuorodos būna paprastesnės“, - amerikiečių tradicijas pasakojo atlikėjas.
Šiemet Arvydas su gyvenimo drauge Jurgita kiaušinius dažė kitaip, nei buvo pratęs. Vyras vardan gražių margučių sukarpė savo šilkinį kaklaraištį, kelis jų nusipirko ir dėvėtų drabužių parduotuvėje.
„Tačiau pasirodė, kad šilkinis iš tų pirktų buvo tik vienas! Išvada – gražiausiai ir paprasčiausiai kiaušinius dažyti su svogūnų lukštais – kiekvieną kartą pavyksta skirtingai“, – šypsojosi laisvės dainius.
