Į gimtinę grįžusi Žydrūnė dar neturėjo progos pasimėgauti lietuviškais šaltibarščiais.
„Čia šalta ir pavasariu net nekvepia. O juk šaltibarščiai šiltojo sezono patiekalas“, - pusiau rimtai, pusiau juokais kalbėjo Ž. Grigonytė. Netoli Tel Avivo su savo vyru Eladu Kubeisy gyvenanti moteris sakė, jog Izraelyje žmonės jau mėgaujasi šiltu oru.
O Lietuvoje jai teko išsitraukti šiltą striukę. Bet menininkė nepuolė į paniką dėl šalčių ir neskuba krautis lagaminų grįžimui atgal.
„Manau, kad svajonių klimatą reikia susikurti galvoje. Niekada oras netrukdė mano nuotaikai. Visoks oras yra geras“, - tikino dizainerė, prieš dešimtmetį sukūrusi ir užpatentavusi unikalios neaustinės technologijos medžiagą.
Save panke vadinanti kūrėja sakė, kad žvarbiais nuotaikas dabar vaiko susitikdama su draugais.
„Tikiuosi sulaukti lietuviško pavasario ir šaltibarščių sezono atidarymo. Lietuvoje turiu ką veikti, dar liko nemažai neaplankytų draugų“, - kalbėjo Ž.Grigonytė, kuri niekada nieko neplanuoja.
Keista priežastis į gimtinę atvykti dėl šaltibarščių. Dizainerė turi paaiškinimą. Izraelyje ji galėtų pasigaminti mėgstamą patiekalą, tačiau pieno produktai ten prastesni, nei Lietuvoje.
Šaltibarščių pasiilgusi menininkė artimiesiems ir draugams iš Izraelio atvežė kelių rūšių humuso. Tai - nacionalinis tos šalies patiekalas. Žydrūnės namiškiams patiekalas patiko, jie pageidavo ir kitą kartą sulaukti tokio skanėsto.
Dizainerė, gyvendama Izraelyje pamėgo košerinį maistą, tačiau pati namuose jo negamina. Kai užsimano tokio maisto, su vyru užsuka į kokį nors košerinio maisto restoraną.
Humuso Žydrūnė nemoka gaminti, nors žino sudėtines dalis.
„Priklausomybės šiam patiekalui nejaučiu, bet girdėjau, kad gamintojai labai saugo receptus. Tačiau parduotuvėje galima rasti apie dvidešimt rūšių humuso. Namiškiams atvežiau parduotuvinio humuso“, - sakė Ž. Grigonytė.
Iš Lietuvos į Izraelį menininkė važiuoja neapsikrovusi bagažu.
„Tel Avivo turguje galima rasti lietuviškų saldainių. Ir kaina tokia pati kaip Lietuvoje. Ten galiu rasti lietuviško sviesto. Bet ten jis kainuoja vienuolika litų. Galiu rasti „Džiugo“ sūrio. Todėl mano lietuviškų lauktuvių sąrašas labai mažytis“, - pasakojo Žydrė.
Ši menininkė labai vertina buvimo „čia ir dabar“ būseną. Ji nekreipia dėmesio į gyvenimo tempo nualintus savo tautiečius ir nežada sekti jų pėdomis. Gyvena, kaip pati sako „atsipūtusi“, su filosofiniu lengvabūdiškumu širdyje.
Ji nežino kiek tiksliai laiko praleis Lietuvoje. Gal dešimt dienų, o gal daugiau. Jei atsiras ekstra planų, važiuo į Izraelį. Prie nieko nėra prisirišusi. Laisvalaikiu Žydrūnė Vilniuje ieško vietos savo naujos kolekcijos pristatymui. Audinių Lietuvoje nesidairo, nes Izraelyje randa gražesnių ir pigesnių.
Kada gerbėjams pristatys naują kolekciją moteris nežino, nes nieko neplanuoja.
„Mano gyvenimas – kelias, o ne tikslas. Aš niekada neperku atgalinių lėktuvo bilietų. Kai sugalvoju kelti sparnus, tada ir nusiperku bilietą. Patinka būti laisvai“, - kalbėjo Žydrūnė.
Įdomu ką galvoja jos sutuoktinis, nežinodamas kiek ilgai jo žmona Lietuvoje lauks pavasario ir šaltibarščių sezono pradžios?
„Mano vyras yra toks pats, kaip ir aš. Mes galime spontaniškai susitikti bet kokiame pasaulio krašte, kai vienas kito pasiilgstame. Pavyzdžiui, jis nieko nepranešęs gali kad ir rytoj atskristi į Vilnių. Vienas kitam stengiamės teikti džiaugsmą“, - kalbėjo Ž. Grigonytė.
