Žvakidės, suvenyrai, lipdiniai, židinys – Tauro ir jo žmonos Aušros Česnulevičių namuose daug įvairių daiktų, pagamintų iš druskos, kuri trapesnė už akmenį, bet kietesnė už medį.
Tiesa, žemės gelmėse slypinti druska – neįprasta medžiaga, kuria būtų puošiamas namų interjeras. O presuota druska, kokią laižo karvės, gali atstoti net marmurą. Tereikia turėti gerą dildę ir daug kantrybės.
Tauras tol nepaleidžia dildės, kol iš druskos luito neišnyra įsivaizduojama forma.
Prieš ketverius metus susidomėjęs druskos skulptūromis T.Česnulevičius tokių dildžių turi ne vieną šimtą. Daugelis jų jau surūdijusios.
Druska galingesnė nei geležis. Pradėjęs rūdyti metalas ima trupėti, todėl dildė greitai pasidaro netinkama.
Kai tokių netinkamų darbo įrankių susidarė ne viena dešimtis, Tauras sumanė sukurti skulptūrą, primenančią Paryžiaus įžymybę – Eiffelio bokštą.
Jos pagrindą sudarė iš druskos išskaptuota konstrukcija, ant kurios aukštyn kilo mistiškas bokštas iš atšipusių dildžių. Bokšto nereikėjo net dažyti – nuo rūdžių buvo paraudęs.
Šio druskininkiečio darbo negalėtų iš vietos pajudinti nė dešimt vyrų. Kai T.Česnulevičiui reikėjo atsivežti būsimai skulptūrai presuotos druskos plytų, krovinys svėrė beveik pusę tonos.
Dzūkiškas Eiffelio bokštas stovi dirbtuvėje. Kad šioje patalpoje nebūtų šalta, vyras įrengė židinį, kurį originaliai papuošė. Aplink židinio kapsulę padarė bareljefą iš druskos luitų.
Kalti, gręžti, šlifuoti druską Taurui nėra sunku. Kad į plaučius nepatektų dalelių, jis užsideda respiratorių.
Skulptorius nesiskundžia, kai įsigėrusi druska ima graužti odą. Šis skausmas įspėja daryti pertrauką.
„Ėmęs žaisti su druska vis daugiau atrandu įdomių savybių. Presuota druska atspari drėgmei ir kieta kaip akmuo, nebijau, kad mano darbai kada nors subyrės”, – įsitikinęs Tauras, įgijęs meninių baldų staliaus diplomą.
Druskos luitai, iš kurių atsiranda druskininkiečio darbai, būna įvairių spalvų – tai priklauso nuo to, kiek ir kokių mineralų yra ištirpę druskoje.
Iš tamsiai rausvos druskos Tauras padarė prizus, skirtus Druskininkuose vykusio sportinio pokerio nugalėtojams. Kad prizai primintų pokerį, vyras druskoje išskaptavo kortų malką.
Susmulkinus druską ir užmaišius tešlą ją galima naudoti kaip molį ir lipdyti įvairias formas.
Idėja, kad iš druskos tešlos galima daryti lipdinius, kilo jo žmonai menotyrininkei A.Česnulevičienei.
Tik būtina tam tikromis proporcijomis sumaišyti druską, miltus, krakmolą ir nepadauginti vandens.
Gautą tešlą patogu kočioti, lipdyti, pjaustyti. Pavyzdžiui, nulipdytas drugelis, pusvalandį palaikius įkaitusioje duonkepėje, sukietėja. Tokia originali dovana gali pradžiuginti artimuosius ar draugus.
Lipdinių kūrimas į Tauro ir Aušros įkurtą Druskos studiją traukia moksleivius. Jiems dėstoma „sūri” pamoka.
„Atvykęs į Druskininkus druskos nepamatysi. Iš gelmių trykšta tik mineralinis vanduo, Druskininkų apylinkėse tokių versmių yra apie pusšimtį”, – pasakojo A.Česnulevičienė.
Išgarinus vieną litrą mineralinio vandens susidaro apie 71 gramą įvairių druskų. Ši druska puikiai sugeria drėgmę iš oro.
A.Česnulevičienė kartą padarė eksperimentą – išgrynintą iš mineralinio vandens druską nunešė į rūsį, per pusvalandį ji vėl pasidarė šlapia.
O presuota druska yra kieta kaip silikatinė plyta. Tokia druska gali atlaikyti didžiausią svorį, ją galima skaldyti, gręžti, skaptuoti.
„Ar dildyti nėra nuobodu?” – paklausiau T.Česnulevičiaus.
„Ką jūs? Romantiškiau nebūna”, – nusijuokė vyras.
Jo rankose atgyja ne tik druska. Tauras garsėja neįprastais dirbiniais.
Prieš septynerius metus jis iš beržo faneros sukūrė elektromobilį, kurio judėjimas pagrįstas neįprastu elektrinių grąžtų pritaikymu.
Tokie grąžtai gali būti naudojami ne tik medienai apdoroti, bet ir kaip judėjimo variklis. Tauro elektromobilis juda 9 kilometrų per valandą greičiu.
Kitą judančią skulptūrą, apjuostą gyvate, jis sukūrė juvelyrinių dirbinių parduotuvei.
Ne vieną kryžių ir koplytstulpį išdrožęs vyras neturi kada nuobodžiauti. Nuo vaikystės jį traukė į staliaus dirbtuvę.
Tauras gimė Vilniuje. Kai buvo mažas, jo tėvai nuomojosi butą sostinės Valakupių rajone.
Čia malkinėje rasta sena išraižyta spinta taip užbūrė Taurą, kad užaugęs nutarė būti staliumi ar baldžiumi.
Kol spinta buvo tvarkoma, Tauras kartu su kitais vaikais joje slėpdavosi. Šis baldas dabar stovi Česnulevičių namo svetainėje.