Garsiam šokėjui Deividui Meškauskui niekada neteko savanoriauti, be to, šiai veiklai jis nerastų laiko.
„Kol mokiausi mokykloje, su klasės draugais dalyvaudavome talkose. Dabar mano darbo grafikas nepastovus, savanoriškai veiklai nėra laiko.
Santariškėse, kur gyvenu, miškas skendi šiukšlėse. Žinoma, jeigu susidarytų grupė žmonių, einančių rinkti šiukšlių, kaip nors sugebėčiau prie jų prisiderinti. Bet vienas tikrai nesutvarkyčiau viso miško – kažin, ar tam užtektų savaitės. Daugiabučio kieme pamatęs šiukšlę būtinai ją pakeliu ir išmetu į konteinerį”, – patikino 25 metų šokėjas.
D.Meškauskas abejoja, ar savanoriškos akcijos gali išgelbėti pasaulį nuo šiukšlių ar skurdo. Dėl to, kad kartą per metus rengiamos talkos, švaros nepadaugėja, nes šiukšlintojų buvo ir bus. O aukojant maisto produktus vargingai gyvenančių kasmet tik daugėja.
„Jeigu savanoriams būtų mokamas nors koks atlygis, atsirastų daugiau norinčių dirbti, pagerėtų darbų kokybė. Dabar žmonės neturi paskatos šiai veiklai”, – įsitikinęs D.Meškauskas.
Fotografė ir renginių organizatorė Jurga Anusauskienė dalyvavo ne vienoje savanoriškoje akcijoje: „Reikia daryti gerus darbus ir nelaukti atlygio. Antraip rimtai susimąstyčiau, kodėl gyvenu? Argi viskas pinigais matuojama?”
43 metų J.Anusauskienei širdį skauda ne tik dėl parkuose besimėtančių šiukšlių, bet ir dėl beglobių gyvūnų. Net ir puošniai apsirengusi J.Anusauskienė nepraeina kieme arba parke nepakėlusi šiukšlės, nesudrausminusi šiukšlinančio jaunimo.
O viešojoje vietoje išvydusi beglobį gyvūną žinoma moteris pasirūpina jo likimu: apie tai praneša gyvūnų apsaugos tarnybų darbuotojams arba pati pamestą augintinį nuveža į gyvūnų prieglaudą, kuriose dažniausiai dirba savanoriai.
