Dar ne taip seniai choreografė Anželika Cholina laiminga pasakojo, kad Maskva jos nebepaleidžia. Negana to, ji dar ir apdovanojo – Anželikos pavardė puikavosi tarp garsiausių Rusijos kūrėjų, kurie buvo nominuoti nacionalinei Auksinės kaukės teatro premijai.
Dar A. Cholina pakviesta režisuoti olimpinių žaidynių atidarymo ceremoniją, kuri kitais metais vyks Sočyje.
Anželika įsitikinusi: visos permainos vyksta todėl, kad ji turi drąsos žengti žingsnį. Nes tik tuomet atsiranda naujų idėjų ir pokyčių.
Sprendimą persikelti į Maskvą ji vertina kaip atsakingą žingsnį.
„Reikėjo nusipirkti automobilį, susikrauti daiktus ir išvykti gyventi į didelį miestą, kuris negarantuoja amžinos sėkmės. Tam reikėjo ryžto“, – prisipažįsta choreografė.
Tai, kad už spektaklį „Ana Karenina“ buvo nominuota Auksinei kaukei, choreografė laiko savo darbo įvertinimu.
„Žinojau, kad Maskvos publika mane pripažins, tik nemaniau, kad taip greitai“, – šypteli ji.
Ketverius metus ji tik važinėdavo į Rusijos sostinę – valstybiniame J. Vachtangovo teatre repetavo savo režisuotą spektaklį „Moterų krantas“. Kai teatro vadovas Rimas Tuminas pasiūlė statyti „Aną Kareniną“, Anželika suprato, kad Maskvoje ji turės praleisti daugiau laiko.
– Dažnai teatro gyvenimas aplipęs intrigomis, turbūt ir Maskvoje tai justi? Ką jau kalbėti apie apdovanojimų skirstymus.
– Esu viename geriausių Maskvos teatrų, šalia – maestro Rimas Tuminas, kuris itin vertinamas šiame mieste. Jaučiuosi saugiai, dirbu ir apie nieką kitką nemąstau.
Be to, mane teatre visi labai myli, palaiko.
Gal kažkur ir plaukioja juodi debesys, bet manęs jie nepaliečia.
Neseniai pastačiau „Karmen“ savo įkurto teatro „A/CH“ filiale Maskvoje su rusų aktoriais. O dabar J. Vachtangovo teatre pradėjau statyti dar vieną spektaklį – „Otelą“, kurio premjera bus lapkritį.
Apdovanojimų skirstymai ir premijos Maskvoje – tai kitas pasaulis, kur verda įnirtinga konkurencija. Pripažinti siekia būti kūrėjai iš visos Rusijos. Man malonu vien tai, kad mano „Ana Karenina“ šįkart nominuota 4 kategorijose. Tai didelė, maloniai nuteikianti sėkmė.
– Į vieną garsiausių Maskvos teatrų atėjote jau pramintu keliu – R. Tuminas jau buvo ten pelnęs gerą reputaciją.
– Negalėčiau taip teigti. Niekam nelinkėčiau išgyventi to, ką teko patirti R. Tuminui, kai jis pradėjo vadovauti J. Vachtangovo teatrui. Tuo sudėtingu laikotarpiu gavau pirmojo spektaklio pastatymo teisę. Tai reiškė, kad pirmoji susidūriau su trupe, kurioje ne visi aktoriai buvo laimingi pučiant permainų vėjams.
Turėjau tikrai labai daug ką atlaikyti, savo darbu pelnyti viso teatro pagarbą. Juk jiems buvo nesuprantama, iš kur teatre atsirado lietuviai ir kodėl jie čia stato ir vadovauja jų teatrui.
Reikėjo laiko, kad atsirastų puikių R. Tumino spektaklių, kad trupė suprastų, su kuo turi reikalą. Sunkusis periodas baigėsi ir visi aktoriai dabar laukia galimybės dirbti kartu. Man patys siūlosi ir nori bendradarbiauti tokios žvaigždės, apie kurias galėjau tik pasvajoti.
Man buvo nebaisu. Man iš viso niekas nebaisu. Tai pagrindinis jausmas, kurio prireikia norint žengti pirmyn. Kartais net keista, į kokias situacijas veliuosi, – į tokias, kurioms reikia didelės drąsos. O jos reikia, kai imiesi darbo, kuris šiek tiek pranoksta tavo galimybių ribą, bent jau prieš imantis taip atrodo.
Bet net jei ir baisu, užsimerki ir sakai: „Taip, aš sutinku!“
– Taip sutikote režisuoti ir pasaulinio lygio renginį – olimpiadą Sočyje?
– Iš tiesų tai didelė užduotis ir labai didelė atsakomybė. Šiuo metu vyksta derybos.
Kaip mane susirado? Po mano spektaklio „Ana Karenina“ paskambino Rusijos televizijos pirmojo kanalo režisierius ir pasiūlė susitikti.
Olimpiados mastas ir apimtis manęs nebaugina. Man patinka dirbti su mase.
Mano sesuo Greta, Vilniaus mažojo teatro ir mūsų įsteigtojo „A/CH“ teatro direktorė, prieš man pradedant darbą vis paprašo, kad neimčiau į pastatymą daug aktorių. Ji primena, kad išsilaikyti finansiškai turime pačios. Bet taip pat ji žino, kad mėgstu dirbti su daug žmonių ir kad kviesiu į spektaklį tiek artistų, kiek reikalaus kūrinio tema.
Plačiau apie tai skaitykite žurnale „Stilius“.
